LIMIS - LITHUANIAN INTEGRAL MUSEUM INFORMATION SYSTEM

P. P. Rubenso originalas saugomas Nacionaliniame Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejuje. Juozas Tumas turėjo tris vertingų kūrinių kopijas, kurias buvo padaręs Jonas Janulis: šią, šventąjį Pranciškų bei šventąjį Juozapą. 1920 metais, Vaižgantui tapus Vytauto Didžiojo bažnytėlės rektoriumi, jis pradėjo rūpintis atstatymo darbais bei remontu. Bažnyčios vidų dekoruoti buvo patikėta dailininkams Petrui Kalpokui, Pauliui Galaunei ir Jonui Januliui. Taigi – su Juozu Tumu-Vaižgantu šiam dailininkui teko nemažai bendrauti.

J. Tumo-Vaižganto (1869–1933) memorialinis daiktas.

Graviūra atspausta nuo šešių plokščių. Kompozicijoje pavaizduota mūšio scena, kurioje kaunasi graikų kariai su amazonėmis.

Estampo apatinėje dalyje užrašas: „EXCELLENT. ^ME HEROINE ALATHIE TABOTH MAGNI COMITIS ARUNDELLI SUPREMI BRITANNIE MARESCHALCI CONIVGI LECTISSIME HANC AMAZONUM PUGNAM OBSEQVII ET OBSERVANTIE ARGUMENTUM PETRUS PAULLUS RUBENS L. M. D. D. / Lucas Vorsterman fecit. Anturpie Kal. Januarij CIↃ IↃC. XXIII. Cum priuilegijs Regis Christianißimi Principum Belgarum et Ordinum Batauie“.

Portretinis žanras. Kompozicijoje vaizduojamas imperatorius Maksimilijonas I (1459 – 1519) – Šventosios Romos imperijos imperatorius. Vadintas „paskutiniuoju riteriu“. Vyras su puošniais šarvais ir ginkluote pavaizduotas iki kelių. Galva pasukta į kairę pusę. Kairę ranką laiko ant kardo. Fone: kairėje pusėje – draperija, dešinėje – panoraminis gamtovaizdis. 

Užrašas viršutinėje lakšto dalyje: „BELVEDERE“.

Užrašas apatinėje lakšto dalyje: „P.P. RUBENS p.^{t /} WALTHER sc. / MAXIMILIAN I.“.

Nesignuotas.

 

 

 

Peterio Paulo Rubenso apie 1615 m. tapyto paveikslo „Bakchanalija“ (saugomas A. Puškino dailės muziejuje Maskvoje) mažo formato kopija (eskizas).
Vaizduoja girtą vyno ir ekstazės dievą Bakchą, besilinksminantį tarp nuolatinių savo palydovų satyrų.

Aprašė Dalia Tarandaitė

Evangelijoje pasakojama, jog atneštą paaukoti Jėzų Jeruzalės šventykloje pasitiko ir paėmė ant rankų senelis Simeonas, kuriam Šventosios Dvasios buvo apreikšta, jog jis nemirs, kol nepamatys Viešpaties Mesijo. Kunigo drabužiais vilkintis Simeonas pavaizduotas paveikslo centre. Laikydamas Kūdikį jis žvelgia į dangų, tarsi kreiptųsi į Viešpatį Evangelijoje užrašytais žodžiais: „Dabar gali, Valdove, kaip buvai žadėjęs, leisti tavo tarnui ramiai iškeliauti, nes mano akys išvydo Tavo išgelbėjimą“ (Lk 2, 29–30). Priešais Simeoną stovi Marija, tiesdama rankas į Kūdikį. Pirmajame plane klūpi šv. Juozapas, rankose laikydamas du balandėlius (pagal žydų paprotį gimdyvė turėjo šventykloje paaukoti auką – du balandėlius). Antrajame plane dešinėje vaizduojama pranašė Ona, kuri taip pat buvo šventykloje ir priėjusi „šlovino Dievą ir kalbėjo apie kūdikį visiems, kurie laukė Jeruzalės išvadavimo“ (Lk 2, 38). Aplinkui stovi keletas žmonių. Jaunuolis pirmajame plane laiko žvakę – Kristaus, Pasaulio Šviesos, simbolį.
Paveikslas nutapytas sekant P.P. Rubenso to paties pavadinimo paveikslu, esančiu Antverpeno katedroje (originalo dydis 421x153, sukūrimo metai 1612-1614). P.P. Rubenso kompozicija jame yra papildyta dviem kairėje paveikslo pusėje nutapytomis figūromis - už šv. Simeono stovinčio jaunuolio su žvake rankoje ir pilku apsiaustu apsigobusio senio.
Paveikslas nutapytas tapybos dirbtuvėje, jame aiškiai matyti skirtingas dviejų dailininkų braižas. Centrinė dalis (Šv. Simeono veidas, Kūdikis Jėzus ir dar keletas figūrų) nutapyta tvirta ranka, drąsiais potėpiais, kuria gyvą vaizdą, sklidiną šviesos žaismo ir atmosferos virpėjimo. Kraštinės figūros sausesnės, schemiškesnės, jose pastebimi kai kurie piešinio netikslumai. Tikriausiai tai pameistrio darbas (paveikslo tyrimai parodė, jog ir centrinės, ir kraštinės figūros nutapytos maždaug tuo pačiu metu).

Aprašė Dalia Tarandaitė