LIMIS - LITHUANIAN INTEGRAL MUSEUM INFORMATION SYSTEM Tai lietuvių rašytojo Juozo Paukštelio (1899-1981) dramos knyga su jo dedikacija draugui Jonui Griniui (1902-1980) - lietuvių literatūrologui ir menotyrininkui. Drama „Užgrobtoj žemėj" (1931 m.) priklauso ankstyvajam J. Paukštelio kūrybos periodui, tai antroji rašytojo išleista kūrybos knyga.
Juozo Paukštelio atsiminimai apie Juozą Tumą-Vaižgantą. Atspausdinti 7 lapai. 7 lape perspausdintas Vaižganto laiškas Juozui Paukšteliui.
Atsiminimai prasideda sakiniu „Prisiminęs Vaižgantą visada nusikeliu į praėjusius laikus...” Juozas Paukštelis prisimena, kai nusiuntė savo pirmus kūrinėlius Vaižgantui ir gavo jų įvertinimą. Vėliau 1923m. apsilankė pas Vaižgantą Kaune. Toliau aprašo savo studentavimo metus. Klausėsi Juozo Tumo paskaitų. Taip pat prisimena Vaižgantą ir per Kauno laidotuves.
Septintame lape perspausdintas Juozo Tumo laiškas Paukšteliui. Šiame laiške rašytojas pataria jaunam kūrėjui, padrąsina, linki sėkmės.
Lapai vietomis parlamžyti. 6 lapas mažesnio formato, dėmėtas, atsiminimuose daug pataisymų, papildymų. Juozo Paukštelio ranka, mėlynu rašalu.
Juozas Paukštelis - Lietuvos rašytojas, prozininkas, dramaturgas, vertėjas.
Knyga. „Kelionė po Užkaukazį“. Su autoriaus dedikacija A. Vienuoliui. A. Žukausko-Vienuolio memorialinė biblioteka.
Knyga „Kaimynai“. Romanas. Su Alytaus pedagoginės mokyklos literatų dedikacija A. Vienuoliui. Knygos dailininkas Ed. Jurėnas. A. Žukausko-Vienuolio memorialinė biblioteka.
Rašytojo, vertėjo Juozo Paukštelio (iki 1920 m. Ptašinskas, 1899–1981) kelionės po Užkaukazę, kurioje kartu su kitais rašytojais lankėsi 1946 m., įspūdžiai bei trys pjesės. Leidinys įrištas, kietais viršeliais, su aplanku.
Rašytojo, vertėjo Juozo Paukštelio (iki 1920 m. Ptašinskas, 1899–1981) romanas „Čia mūsų namai“, trečioji trilogijos, 1969 m. įvertintos LTSR valstybine premija, dalis. Joje toliau pasakojama Valentino Bernoto, po 20 metų sugrįžusio į Skausgalius, istorija. Leidinys įrištas, kietais viršeliais, su aplanku.
Titulinis lapas: autoriaus vardas, pavardė, knygos pavadinimas, žanras, leidyklos emblema. Antroje lapo pusėje nurodyta leidykla, tiražas, spaustuvė, leidimo vieta.
Turinio anotacija: romanas apie jauną mokytoją Giedrę, kuris atvyksta mokytojauti į kaimo mokyklą.
Poeto B. Brazdžionio įrašai: nespalvotu pieštuku pažymėtas tekstas p.: 10, 11, 17; p. 114 parašytas komentaras: „laiško tęsinys / pakeista 122 psl“; p. 116 parašyta: „pakeista 124 psl.“; p. parašyta: „pak. / caro, prieita“; p. 123 „vardas pakeistas / MIŠKO“.
Titulinis lapas: autoriaus vardas, pavardė, knygos pavadinimas, žanras, leidyklos pavadinimas, leidimo metai ir vieta. Lapas iliustruotas.
Knygos sandara: p. 7-[381] romanas „Pirmieji metai“; p. 381-[382] turinys.
Turinio anotacija: romanas apie jauną mokytoją Giedrę, kuris atvyksta mokytojauti į kaimo mokyklą.
Įrašai: pilkos spalvos pieštuku pažymėtas tekstas p. 53.
Titulinis lapas: autoriaus vardas, pavardė, knygos pavadinimas, žanras, leidyklos emblema, leidimo vieta, metai.
Knygos sandara: 7-[252] yra 29 romano skyriai; p. [255] turinys.
Turinio anotacija: „Mano broliams artojams“ - dedikuoja savo romaną autorius. Šis užrašas atliepiantis pagrindinę knygos mintį, leidžia pajusti glaudžius autoriaus saitus su jo kimtuoju kamienu – kaimu, visada teikusiu gaivių syvų jo kūrybai. Tačiau gal niekur tas ryšys nėra toks betarpiškas ir gyvas kaip „Kaimynuose“ – romane apie senąjį šiaudinių lūšnų kaimą su jo buities, esančios arti gamtos, romantika ir vidiniais prieštaravimais. Jo kasdienybėje ir žmonių santykiuose autorius įžvelgia daug poezijos, ir todėl rašytojo žvilgsnis visų pirma krypsta į tai, kas pančioja žmogų, ieškantį kelio šviesią rytdieną. Tai kaimas su blėstančių patriarchalinių tradicijų žymėmis ir ryškėjančiais socialiniais kontrastais, kaimas <...>. Šioje aplinkoje vyksta drama dviejų jaunų žmonių , nepajėgusių pasipriešinti įsigalėjusiems savo aplinkumos įstatymams, apginti savo laimę. Sodrūs, ryškaus nacionalinio kolorito kaimo buities vaizdai, subtili lyrinė intonacija, laikus, poetiškas stilius apibūdina „kaimynus“ kaip vieną brandžiausių ankstyvųjų (parašytas 1939 m.) J. Paukštelio kūrinių.“ (J. Paukštelis. Kaimynai. Vilnius: „Vaga“, 1966 m.).
Titulinis lapas: autoriaus pavardė, knygos pavadinimas, žanras, leidyklos pavadinimas. Antroje lapo pusėje nurodyta leidykla, tiražas, spaustuvė, leidimo vieta.
Knygos sandara: p. 7-238 romanas „Kaimynai“, 29 skyriai; knygos gale yra turinys.
Turinio anotacija: „Mano broliams artojams“ - dedikuoja savo romaną autorius. Šis užrašas atliepiantis pagrindinę knygos mintį, leidžia pajusti glaudžius autoriaus saitus su jo kimtuoju kamienu – kaimu, visada teikusiu gaivių syvų jo kūrybai. Tačiau gal niekur tas ryšys nėra toks betarpiškas ir gyvas kaip „Kaimynuose“ – romane apie senąjį šiaudinių lūšnų kaimą su jo buities, esančios arti gamtos, romantika ir vidiniais prieštaravimais. Jo kasdienybėje ir žmonių santykiuose autorius įžvelgia daug poezijos, ir todėl rašytojo žvilgsnis visų pirma krypsta į tai, kas pančioja žmogų, ieškantį kelio šviesią rytdieną. Tai kaimas su blėstančių patriarchalinių tradicijų žymėmis ir ryškėjančiais socialiniais kontrastais, kaimas <...>. Šioje aplinkoje vyksta drama dviejų jaunų žmonių , nepajėgusių pasipriešinti įsigalėjusiems savo aplinkumos įstatymams, apginti savo laimę. Sodrūs, ryškaus nacionalinio kolorito kaimo buities vaizdai, subtili lyrinė intonacija, laikus, poetiškas stilius apibūdina „kaimynus“ kaip vieną brandžiausių ankstyvųjų (parašytas 1939 m.) J. Paukštelio kūrinių.“ (J. Paukštelis. Kaimynai. Vilnius: „Vaga“, 1966 m.)
Pranas Lapė (1921 01 11 – 2010 01 13) – Lietuvos tapytojas, grafikas.
1941–1943 m. studijavo Kauno taikomosios dailės institute. 1944 m. pasitraukė į Vakarų Europą, nuo 1945 m. gyveno Švedijoje. 1945–1946 m. studijavo A. Bekmano meno mokykloje Stokholme, 1946–1949 m. joje dėstė piešimą. Iliustravo žurnalą „Pragiedruliai“. Nuo 1949 m. gyveno JAV. Niujorke, nuo 1957 m. Roveitone, Konektikuto valstija, nuo 1978 m. Čemberlene, Meino valstija. 1950–1956 m. dirbo Niujorko leidyklose „Donbleday“, „Scribners“, „Random House“, 1957–1978 m. – privačiose mokyklose, jose sukūrė dailės mokymo programų. 1998 grįžo į Lietuvą.
Iliustravo daugiau kaip 300 JAV ir lietuvių autorių knygų, sukūrė sienų tapybos, scenografijos, taikomosios dailės kūrinių. Kūrinių turi Lietuvos nacionalinis muziejus. Nuo 1955 m. pradėjo dalyvauti parodose.
Titulinis lapas: autoriaus vardas, pavardė, knygos pavadinimas, leidyklos pavadinimas, leidimo metai. Lapas iliustruotas.
Knygos sandara: p. 5-[150] yra 24 skyriai; p. [151] turinys.
Turinio anotacija: Knygoje spausdinami Juozo Paukštelio kelionės įspūdžiai po Kaukazo šalis.
Poeto B. Brazdžionio parašyti inicialai priešantraštiniame lape: „BB”, pažymėtas tekstas p.: 44, 47, 49, 51, 52, [54], 57, 58, 59, 61, 115, 116, 119, 138, 139.
1969 metais Respublikine premija pažymėto romano-trilogijos („Jaunystė”, „Netekėk saulele”, „Čia mūsų namai”) trečioji dalis.
Leidžiama trečią kartą.
Titulinis lapas: autoriaus pavardė, knygos pavadinimas, žanras, leidimas, leidyklos ženklas, leidimo vieta ir metai.
Turinio anotacija: „Romane „Čia mūsų namai“ toliau pasakojama Valento Bernoto, skaitytojams jau pažįstamo iš „Jaunystės“ ir „Netekėk, saulele“, istorija.
Šioje – trečiojoje – trilogijos dalyje vaizduojama, kaip Valentas po dvidešimties metų grįžta į gimtuosius Skausgalius kolūkio pirmininku. Jis susiduria su dideliais sunkumais, su atsilikusio, nuolatinio kolūkio žmonių tamsumu, abejingumu, nepasitikėjimu, tačiau karštas troškimas jiems padėti, nuoširdžios jo pastangos atneša teigiamų rezultatų.
Nuolatiniai rūpesčiai, kova dėl šviesesnės žemiečių buities įprasmina Valento gyvenimą, čia jis randa paguodą ir giedrą rudenišką rimtį.“
 |  |  |  |