Vokiečių kūryba, 1922 m.
Skaitymų biblioteka 6 No. Profesorius K. Heinemanas. Vokiečių kūryba. Vokiečių literatūros istorija. I dalis. Vertė K. Puida. Kaunas: Švietimo Ministerijos leidinys, 1922. – 287 p. Spaudė Otto Elsner Berlyne.
Skaitymų biblioteka 6 No. Profesorius K. Heinemanas. Vokiečių kūryba. Vokiečių literatūros istorija. I dalis. Vertė K. Puida. Kaunas: Švietimo Ministerijos leidinys, 1922. – 287 p. Spaudė Otto Elsner Berlyne.
Devocinis paveikslėlis, kuriame pavaizduota karūnuota Marija su kūdikiu ant rankų.
Atvirukas. Skulptoriaus Antano Aleksandravičiaus (1885–1970 m.) sukurtas biustas. Pavaizduotas Dr. Jonas Basanavičius. Biustas sukurtas 1918 m. Vilniuje.
Kitoje iliustracijos pusėje – atvirukams būdingas linijinis žymėjimas su nurodymais „Išleido autorius“, „1785/4“, „Perspausdinti uždrausta“, „Dr. Jonas Basanavičius / A. Aleksandravičius“; „Spaudos darbus visomis kalbomis atlieka Otto Elsner, Berlin S. 42“; užrašas juodu rašikliu „9/I 1922 m. / [neįskaitoma] / [asmens parašas (?)]“; užrašas pieštuku „16,–“.
Atvirukas pagamintas XX a. II–IV deš.
Atvirukas. Skulptoriaus Antano Aleksandravičiaus (1885–1970 m.) sukurtas biustas. Pavaizduotas Perkūnas – senovės baltų griaustinio, žaibo, audros, lietaus dievas. Atributavimas: dvi „A“ raidės / „A. ALEKSANDRAVIČIUS“. Biusto apačioje – užrašas „PERKŪNAS“. Biustas sukurtas 1920 m. Marijampolėje.
Kitoje iliustracijos pusėje – atvirukams būdingas linijinis žymėjimas su nurodymais „Išleido autorius“, „1785/5“, „Perspausdinti uždrausta“, „Perkūnas → A. Aleksandravičius“; „Spaudos darbus visomis kalbomis atlieka Otto Elsner, Berlin S. 42“; pieštuku nupiešta žvaigždė.
Atvirukas pagamintas XX a. II–IV deš.
Atvirukas. Skulptoriaus Antano Aleksandravičiaus (1885–1970 m.) sukurtas biustas. Pavaizduotas Pykuolis (arba Pikulas, Pikuolis, Peckols, Pecols, Pikols, Pikullis, etc.) – prūsų požemio, tamsos dievas (biustas nufotografuotas iš priekio). Atributavimas: „A. Aleksandravičius“ → dvi „A“ raidės. Biusto apačioje – užrašas „PYKUOLIS“. Biustas sukurtas 1922 m. Marijampolėje.
Kitoje iliustracijos pusėje – atvirukams būdingas linijinis žymėjimas su nurodymais „Išleido autorius“, „1785/3“, „Perspausdinti uždrausta“, „Pykuolis → A. Aleksandravičius“, „Spaudos darbus visomis kalbomis atlieka Otto Elsner, Berlin S. 42“; pieštuku nupiešta žvaigždė.
Atvirukas pagamintas XX a. III–IV deš.
Atvirukas. Skulptoriaus Antano Aleksandravičiaus (1885–1970 m.) sukurtas bareljefas. Pavaizduotas Simonas Daukantas (en face, iki pečių). Bareljefo apačioje – užrašas „S. DAUKANTAS“. Atributavimas: „A. Aleksandravičius → Vilnius 1918 m.“ Bareljefas sukurtas 1918 m. Vilniuje.
Kitoje iliustracijos pusėje – atvirukams būdingas linijinis žymėjimas su nurodymais „Išleido autorius“, „1785/1“, „Perspausdinti uždrausta“, „S. Daukantas → A. Aleksandravičius“; „Spaudos darbus visomis kalbomis atlieka Otto Elsner, Berlin S. 42“; pieštuku nupiešta žvaigždė; nežinomo asmens autografas, parašytas juodu rašalu.
Atvirukas pagamintas XX a. II–IV deš.
Atvirukas. Skulptoriaus Antano Aleksandravičiaus (1885–1970 m.) sukurtas biustas. Pavaizduotas Dr. Jonas Basanavičius. Biustas sukurtas 1918 m. Vilniuje.
Kitoje iliustracijos pusėje – atvirukams būdingas linijinis žymėjimas su nurodymais „Išleido autorius“, „1785/4“ (dalinai neįskaitomas), „Perspausdinti uždrausta“, „Dr. Jonas Basanavičius (dalinai neįskaitomas) / A. Aleksandravičius“; „Spaudos darbus visomis kalbomis atlieka Otto Elsner, Berlin S. 42“; užrašas pieštuku „D / [raidžių ir skaičių kombinacija]“.
Atvirukas pagamintas XX a. II–IV deš.
Atvirukas. Skulptoriaus Antano Aleksandravičiaus (1885–1970 m.) sukurtas biustas. Pavaizduotas Pykuolis (arba Pikulas, Pikuolis, Peckols, Pecols, Pikols, Pikullis, etc.) – prūsų požemio, tamsos dievas (biustas nufotografuotas iš priekio). Atributavimas: „A. Aleksandravičius“ → dvi „A“ raidės. Biusto apačioje – užrašas „PYKUOLIS“. Biustas sukurtas 1922 m. Marijampolėje.
Kitoje iliustracijos pusėje – atvirukams būdingas linijinis žymėjimas su nurodymais „Išleido autorius“, „1785/3“, „Perspausdinti uždrausta“, „Pykuolis → A. Aleksandravičius“, „Spaudos darbus visomis kalbomis atlieka Otto Elsner, Berlin S. 42“; sūnaus asmeninio pobūdžio žinutė, parašyta Kaune gyvenusiai motinai, bei gavėjos vardas, pavardė ir adresas (visa tai parašyta raudonu rašalu); pieštuku nupiešta žvaigždė.
Atvirukas pagamintas XX a. III–IV deš.
Knygelėje aprašoma astronomijos istorija, aiškinami kosmoso reiškiniai.
68 p.
Antano Aleksandravičiaus skulptūra „Perkūnas“.
Skulptoriaus Antano Aleksandravičiaus bareljefo Simonas Daukantas atvirukas, išleistas autoriaus. Bareljefas sukurtas 1918 m. Atvirukas iš Juozo Juodenukio kolekcijos. Kpt. J. Juodenukis baigė 3 Rygos mokyklą, 1915 m. mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, 1917 m. baigė Peterhofo Aleksandro II Karo mokyklą, suteiktas praporščiko laipsnis, vėliau turėjo paporučiko laipsnį. Dalyvavo I Pasaulinio karo kautynėse su vokiečiais, buvo Polocko 28 pėstininkų pulke, 1919 m. kovo mėn mobilizuotas į raudonąją armiją, 2 darbininkų pulką, iš ten pasitraukė ir tarnavo Latvijos kariuomenės 9 Rezeknės p. p. 5 kuopoje. Dalyvavo kovose su bermontininkais ir bolševikais. 1920 m. grįžo į Lietuvą ir rugpjūčio 3 d. buvo mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę ir paskirtas į I atsargos bataliono, 5 kuopos j. karininku. 1920 m. suteiktas vyr. ltn. laipsnis, dalyvavo kovose su lenkais, 1922-05-01 suteiktas kpt. laipsnis.1923 m. pačiam prašant paleistas į atsargą, 1924-1926 m. pasienio policijos Ukmergės baro viršininkas, 1927-30 m. Tauragės apskrities ir miesto policijos vadas, 1930-40 m. Seinų–Marijampolės baro I eilės rajono viršininkas. Romualdo Jono Juodenio (Juodenukio) archyvas. Aprašė A. Jurevičiūtė.
Skulptoriaus Antano Aleksandravičiaus biusto Pykuolis atvirukas, išleistas autoriaus. Biustas sukurtas 1919 m. Atvirukas iš Juozo Juodenukio kolekcijos. Kpt. J. Juodenukis baigė 3 Rygos mokyklą, 1915 m. mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, 1917 m. baigė Peterhofo Aleksandro II Karo mokyklą, suteiktas praporščiko laipsnis, vėliau turėjo paporučiko laipsnį. Dalyvavo I Pasaulinio karo kautynėse su vokiečiais, buvo Polocko 28 pėstininkų pulke, 1919 m. kovo mėn mobilizuotas į raudonąją armiją, 2 darbininkų pulką, iš ten pasitraukė ir tarnavo Latvijos kariuomenės 9 Rezeknės p. p. 5 kuopoje. Dalyvavo kovose su bermontininkais ir bolševikais. 1920 m. grįžo į Lietuvą ir rugpjūčio 3 d. buvo mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę ir paskirtas į I atsargos bataliono, 5 kuopos j. karininku. 1920 m. suteiktas vyr. ltn. laipsnis, dalyvavo kovose su lenkais, 1922-05-01 suteiktas kpt. laipsnis.1923 m. pačiam prašant paleistas į atsargą, 1924-1926 m. pasienio policijos Ukmergės baro viršininkas, 1927-30 m. Tauragės apskrities ir miesto policijos vadas, 1930-40 m. Seinų–Marijampolės baro I eilės rajono viršininkas. Romualdo Jono Juodenio (Juodenukio) archyvas. Aprašė A. Jurevičiūtė.