LIMIS - LITHUANIAN INTEGRAL MUSEUM INFORMATION SYSTEM

Titulinis lapas: autoriaus vardas, pavardė, knygos pavadinimas, leidyklos pavadinimas, leidimo vieta ir metai. Antroje lapo pusėje nurodyta knygos dailininkas, autorius, leidimo metai.

Knygos sandara: p. 8-122 yra 100 eilėraščių; p. 123-127 turinys.

Turinio anotacija: Meilės lyrikos knyga. Posmuose laiko tekėjimas prikelia iš atminties ir nuplukdo į užmarštį šio abipusio ryšio kilnumą, trapumą ir grožį. Aštuoneilių intonacija skaidri ir paprasta, kai kada elegiška. Pirmo „Atminčių“ leidimo („Vaga“, 1986) kūrinius poetas taisė, pridėjo 34 naujus eilėraščius.

Iliustracijos: viršeliuose, p. [9], [10], [13], [39], [40], [43], [75], [76], [78], [91], [92], [95], [117], [118], [121]. Iliustracijos nespalvotos, dailininkas R. Orantas.

Įrašai: B. Brazdžionio pažymėtas tekstas: p. 24.

Sulenkiamas, naujametinis sveikinimo atvirukas.

Viršelyje: grafinis knygų, laikrodžio ir eglutės žaislų vaizdas žaliame fone. Apatinėje dalyje yra antraštė.

Viduje, kairėje pusėje: A. ir R. Dilių kolekcijos antspaudas. Dešinėje pusėje: atspausdintas sveikinimo tekstas Naujųjų metų proga nuo Knygų prekybos valdybos.

Nugarėlėje: leidimo duomenys lietuvių k.

Rašytojo, žurnalisto, kraštotyrininko Vytauto Kirkučio (g. 1956 m.) antroji poezijos knyga. Eilėraščiuose ryški šiek tiek nostalgiškos, romantiškos praeities ir drastiškos, grubokos šiandienos sankirta. Į ją patekusio žmogaus būsena – dramatiška, įvairiabriaunė, daugiasluoksnė. Leidinys minkštais, iliustruotais viršeliais, su dedikacija.

Rašytojo, žurnalisto, kraštotyrininko Vytauto Kirkučio (g. 1956 m.) antroji poezijos knyga. Eilėraščiuose ryški šiek tiek nostalgiškos, romantiškos praeities ir drastiškos, grubokos šiandienos sankirta. Į ją patekusio žmogaus būsena – dramatiška, įvairiabriaunė, daugiasluoksnė. Leidinys minkštais, iliustruotais viršeliais.

Rašytojo, žurnalisto, kraštotyrininko Vytauto Kirkučio (g. 1956 m.) antroji poezijos knyga. Eilėraščiuose ryški šiek tiek nostalgiškos, romantiškos praeities ir drastiškos, grubokos šiandienos sankirta. Į ją patekusio žmogaus būsena – dramatiška, įvairiabriaunė, daugiasluoksnė. Leidinys minkštais, iliustruotais viršeliais.

Titulinis lapas: autoriaus vardas, pavardė, knygos pavadinimas, žanras, leidyklos emblema ir pavadinimas, leidimo vieta ir metai. Antroje lapo pusėje taip pat nurodyta knygos autorius, leidimo metai, kiti leidybiniai duomenys.

Knygos sandara: p. 7-40 I skyrius „pirmas“; p. 43-66 II skyrius „antras“; p. 69-99 III skyrius „trečias“; p. 103-131 IV skyrius „ketvirtas“ knygos gale yra turinys.

Turinio anotacija: „Kaune gyvenančio modernios saviraiškos poeto antrame rinkinyje – nauji eilėraščiai ir poema. <...> į rinkinį poetas sutelkė ilgoko kūrybos tarpsnio įvairios stilistikos poeziją“. (K. Navakas. Pargriautas barokas. 1996 m., Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla).

B. Brazdžionio įrašas: P. 49 juodu rašikliu tekste įrašyta „girtumą“, p. 130 įrašyta „dar“.

Knygoje rašoma apie A. Mickevičiaus gyvenimo metus, praleistus Lietuvoje - Vilniuje ir Kaune (1815-1823). Knyga iliustruota nuotraukomis ir piešiniais. Knygos dailininkas - Romas Orantas.

Knyga, kurioje išsamiai išdėstyti visi žinomi Salomėjos Nėries gyvenimo faktai: datos ir įvykiai, pradedant nuo giminės ištakų (1987 m.) ir baigiant poetės atvykimu iš Lazdijų į Kauną (1928-06-30).

Viršelis balto, kieto, celofanuoto kartono. Knygą sudaro įvadinis žodis, dvi dalys, pateikiami sutrumpinimai bei asmenvardžių rodyklė. 484 psl.

D. Sruogaitės memorialinė biblioteka. Knyga. Balys Sruoga. Aitvaras teisėjas. 1987, Vilnius, „Vyturys“. Kietais šviesiai pilkais viršeliais. Pirmajame: autorius, knygos pavadinimas. Titulinis lapas: autorius, knygos pavadinimas. Paantraštė:         Pjesė ir poemos. Sudarė Vincas Auryla. Nurodyta leidykla bei metai.

Dail. Romo  Oranto iliustracijos. Knygos sandara: pjesė vaikams ir jaunimui „Aitvaras teisėjas“, poema „ Giesmė apie Gediminą“ bei kantata „Lietuvos keliu“. 140 p. Tiražas 30 000 egz.

Birutės Pūkelevičiūtės romanų dilogija „Aštuoni lapai“ ir „Devintas lapas“, išleisti vienoje knygoje, vienas po kito, kaip pasakojimo tęsinys. Romanai autobiografiniai, apie skaudžias rašytojos patirtis emigracijoje, trijų moterų likimus. Tituliniame knygos lape autorės ranka rašyta dedikacija mėlynu tušinuku ir autografas: „Maironio Muziejui - su linkėjimais - Birutė Pūkelevičiūtė“, žemiau data „2003. 11. 17 Kaunas“.

Birutė Pūkelevičiūtė (1923–2007) – rašytoja, aktorė, režisierė, žymi lietuvių išeivijos atstovė JAV. 1941 m. baigė gimnaziją Kaune, debiutavo kaip aktorė. Vytauto Didžiojo universitete studijavo žurnalistiką ir germanistiką. Karo metais emigravo į Vokietiją, karui pasibaigus - į Kanadą. Monrealyje tęsė kultūrinę veiklą: subūrė lietuvių teatro grupę ir parašė pirmąją poezijos knygą „Metūgės“ (1952). Nuo 1965 m. persikėlė į JAV, daugiausia kūrė prozą, vystė teatrinę veiklą, režisavo filmus. Garsesni režisūriniai darbai: „Baltaragio malūnas“ (1957), „Milžino paunksmė“ (1958). Plačiajai visuomenei geriausiai žinoma romanais: „Aštuoni lapai“ (1956), „Rugsėjo šeštadienis“ (1970), „Devintas lapas“ (1982), „Atradimo ruduo“ (1990). Parašė eiliuotų pasakų vaikams, straipsnių išeivijos teatro bei literatūros temomis.

Pirmoji išsami Birutės Pūkelevičiūtės monografija, apimanti visą jos gyvenimą, kūrybinę veiklą. Autorius - Vytautas Kubilius. Iliustruota nuotraukomis iš Maironio lietuvių literatūros muziejaus rinkinių. Pabaigoje V. Sventicko žodis. Be autografų ir be įrašų.

Birutė Pūkelevičiūtė (1923–2007) – rašytoja, aktorė, režisierė, žymi lietuvių išeivijos atstovė JAV. 1941 m. baigė gimnaziją Kaune, debiutavo kaip aktorė. Vytauto Didžiojo universitete studijavo žurnalistiką ir germanistiką. Karo metais emigravo į Vokietiją, karui pasibaigus - į Kanadą. Monrealyje tęsė kultūrinę veiklą: subūrė lietuvių teatro grupę ir parašė pirmąją poezijos knygą „Metūgės“ (1952). Nuo 1965 m. persikėlė į JAV, daugiausia kūrė prozą, vystė teatrinę veiklą, režisavo filmus. Garsesni režisūriniai darbai: „Baltaragio malūnas“ (1957), „Milžino paunksmė“ (1958). Plačiajai visuomenei geriausiai žinoma romanais: „Aštuoni lapai“ (1956), „Rugsėjo šeštadienis“ (1970), „Devintas lapas“ (1982), „Atradimo ruduo“ (1990). Parašė eiliuotų pasakų vaikams, straipsnių išeivijos teatro bei literatūros temomis.

Knyga. Salomėja Nėris. Diemedžiu žydėsiu. Eilėraščių rinkinys. Fotografuotinis leidimas. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla 2004 m. Spausdino UAB „Sapnų sala“. Apipavidalino R. Orantas. Knyga su aplanku, kurio vienoje dalyje 4,5 cm pločio įdėklas su B. Bučo piešiniu – apskritime įrėmintu S. Nėries portretu. Žemiau nurodyta knygos autorė, pavadinimas, apačioje – leidyklos ženklas. Kitose aplanko dalyse atspausdinta 1938 m. Valstybinės premijos komisijos nutarimas trimis punktais apie S. Nėries eilėraščių rinkinio „Diemedžiu žydėsiu“ įvertinimą ir pateikimą lietuvių literatūros 1938 metų premijai bei Vytauto Sirijos Giros, Dano Pumpučio, Juozo Bivainio, Vlados Matulaitienės, Aug. Raginio (Antano Vaičiulaičio), Jono Vytauto Narbuto, A. Verdenio, A. Vengrio įvairiuose 1938 metų laikraščiuose ir žurnaluose spausdintos recenzijos. Paskutiniame aplanko puslapyje – literatūrologo Valentino Sventicko komentarai apie fotografuotinį leidimą. Knygos viršelyje, kaip ir priešlapyje bei tituliniame lape – ovalo formos Kareivių bibliotekos antspaudas, knygos pabaigoje pateikiamas turinys. 2004 metų leidinio tiražas nenurodytas. Knygos išleidimą rėmė Kultūros ministerija.