Paieškos kriterijai:

 
   
  • „Atataria trimitai

    „Atataria trimitai" šventės metu 1985-04-24, 1985 m.

    Algirdas Kairys

    Fotonuotrauka: grupinė, juodai balta, baltais 0,2 cm kraštais. Nuotraukoje – Vaidotas Stulga ir šventės „Atataria trimitai“ dalyviai. Klaipėda, 1985 m. Nufotografuoti 6 žmonės. Nuotraukoje antras iš dešinės, stovi vienoje rankoje džingulį, gėlę ir baltą lapelį laikantis Vaidotas Stulga, prieš jį stovi Indrė Stulgaitė-Kriukienė. V. Stulgai iš dešinės stovi Irena Nakienė ir nežinoma mergina, iš kairės – vyresnio amžiaus vyras rankose laikantis rašiklį ir užrašų knygelę, į kurią nukreipti visų nufotografuotųjų žvilgsniai. Vyrai vilki tamsius švarkus, moterys – skirtingus tautinius kostiumus. Asmenys nufotografuoti iš priekio, iki pusės. Fotografuota patalpoje, už žmonių nugarų matyti šviesi siena. Fotografas Algirdas Kairys. Reverso apačioje yra užrašas juodu rašalu: „Atataria trimitai 1986“, dešinėje pusėje yra pablukęs violetinės spalvos fotostudijos spaudas: „Foto: Algirdo Kairio 233043 Kaunas. A. Urbšo g. Nr. 13-55“.

  • „Atataria trimitai

    „Atataria trimitai" šventės metu 1985-04-24, 1985 m.

    Algirdas Kairys

    Fotonuotrauka: grupinė, juodai balta, baltais 0,2 cm kraštais. Nuotraukoje – Vaidotas Stulga šventėje „Atataria trimitai“. Klaipėda, 1985 m. Nufotografuoti 7 vyrai. Pirmame plane – džingulį ir gėlę rankoje laikantis Vaidotas Stulga. Už jo, antrame plane stovi vienas smuiką ir penki pučiamuosius instrumentus rankose laikantys vyrai. V. Stulga vilki tamsų klasikinį kostiumą, o vyrai už jo – baltus marškinius, tamsias kelnes, ryši kaklaraiščius. Žmonės nufotografuoti iš priekio, iki kelių. Fotografuota patalpoje, fone matyti aukštai kabantis „Atataria trimitai. Klaipėdos vakaras“ plakatas.  Fotografas Algirdas Kairys. Reverso viršuje yra pilkšvas muziejaus spaudas: „P. Stulgos tautinės muzikos muziejus“, viduryje yra V. Stulgos prierašas juodu rašalu: „Atataria trimitai“ Gavau lazdą iš Klaipėdos, A. Butkaus darbo (1986 m.)“. Ši data pieštuku nubraukta, ir aukščiau parašyta kita – „1985 m.“. Dešinėje reverso pusėje yra pablukęs violetinės spalvos fotostudijos spaudas: „Foto: Algirdo Kairio 233043 Kaunas. A. Urbšo g. Nr. 13-55“

  • „Ateikite pas mane visi, kuriedirbate ir esate apsunkinti, aš jus atgaivinsiu“

    „Ateikite pas mane visi, kuriedirbate ir esate apsunkinti, aš jus atgaivinsiu“, XIX a. pab. – XX a. I p.

    Nežinomas autorius

    Nespalvotas vertikalaus formato devocinis paveikslėlis. Autorius ir leidėjas nežinomas. Averse stebuklingos Kristaus skulptūros Rosėje (Gardino gub., dab. Baltarusijos teritorija) atvaizdas. Virš vaizdo ir po juo užrašai lenkų k. Reverse trumpa informacija apie statulą ir malda lenkų k.

  • „Ateitis“, mėnesinis moksleivių žurnalas. Nr 7–8. 1932 m. liepos–rugpjūčio mėn., XXII

    „Ateitis“, mėnesinis moksleivių žurnalas. Nr 7–8. 1932 m. liepos–rugpjūčio mėn., XXII

    „Ateitis“, mėnesinis moksleivių žurnalas. Nr 7–8. 1932 m. liepos–rugpjūčio mėn., XXII. Žurnalas be viršelio, pirmame lape įrašas apie Maironio mirtį. Visi žurnalo puslapiai supjaustyti.

  • „Atgajos“ protesto mitingas Kauno Santakoje

    „Atgajos“ protesto mitingas Kauno Santakoje, 1988 m.

    Edmundas Katinas

    Negatyvas. „Atgajos“, sovietmečio pabaigoje gimusios aplinkosaugos organizacijos, protesto mitingas Kauno Santakoje, po ekologinio žygio Nemunu ir Nerimi. Mitinge kalba architektas, roko grupės „Antis lyderis, LPS Respublikinės iniciatyvinės grupės ir Kauno miesto LPS iniciatyvinės grupės narys Algirdas Kaušpėdas.

    Siekiant Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo, jau 1987 m. Kaune susikūrė ‚Atgajos“ aplinkosaugos organizacija, 1988 m. Lietuvos persitvarkymo sąjūdis, jų iniciatyvinės grupės pradėjo organizuoti protesto mitingus prieš tuometinę (sovietinę) santvarką, organizavo Sąjūdžio suvažiavimą, reikalavo sugrąžinti bažnyčias, atstatyti nugriautus paminklus. Mitingų metu buvo  pasmerktas 1939 m. rugpjūčio 23 d. pasirašytas Molotovo-Ribentropo paktas ir jo slaptieji protokolai, kurie ir nulėmė Lietuvos likimą, 1989 m. birželio 14 d. buvo paminėta „Gedulo ir Vilties“ diena t.y. 1941 m. pirmasis didysis žmonių trėmimas iš Lietuvos.

  • „Atgajos“ protesto mitingas Kauno Santakoje

    „Atgajos“ protesto mitingas Kauno Santakoje, 1988 m.

    Edmundas Katinas

    Negatyvas. „Atgajos“, sovietmečio pabaigoje gimusios aplinkosaugos organizacijos, protesto mitingas Kauno Santakoje, po ekologinio žygio Nemunu ir Nerimi. Iš kairės: „Atgajos“ įkūrėjas Saulius Gricius, Kauno miesto LPS IG narys Algirdas Kaušpėdas, LPS RIG narys Bronislovas Genzelis.

    Siekiant Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo, jau 1987 m. Kaune susikūrė ‚Atgajos“ aplinkosaugos organizacija, 1988 m. Lietuvos persitvarkymo sąjūdis, jų iniciatyvinės grupės pradėjo organizuoti protesto mitingus prieš tuometinę (sovietinę) santvarką, organizavo Sąjūdžio suvažiavimą, reikalavo sugrąžinti bažnyčias, atstatyti nugriautus paminklus. Mitingų metu buvo  pasmerktas 1939 m. rugpjūčio 23 d. pasirašytas Molotovo-Ribentropo paktas ir jo slaptieji protokolai, kurie ir nulėmė Lietuvos likimą, 1989 m. birželio 14 d. buvo paminėta „Gedulo ir Vilties“ diena t.y. 1941 m. pirmasis didysis žmonių trėmimas iš Lietuvos.

  • „Atgajos“ protesto mitingas Kauno Santakoje

    „Atgajos“ protesto mitingas Kauno Santakoje, 1988 m.

    Edmundas Katinas

    Negatyvas. „Atgajos“, sovietmečio pabaigoje gimusios aplinkosaugos organizacijos, protesto mitingas Kauno Santakoje, po ekologinio žygio Nemunu ir Nerimi. Ekologinio protesto žygio atributika (trispalvė ir emblema).

    Siekiant Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo, jau 1987 m. Kaune susikūrė ‚Atgajos“ aplinkosaugos organizacija, 1988 m. Lietuvos persitvarkymo sąjūdis, jų iniciatyvinės grupės pradėjo organizuoti protesto mitingus prieš tuometinę (sovietinę) santvarką, organizavo Sąjūdžio suvažiavimą, reikalavo sugrąžinti bažnyčias, atstatyti nugriautus paminklus. Mitingų metu buvo  pasmerktas 1939 m. rugpjūčio 23 d. pasirašytas Molotovo-Ribentropo paktas ir jo slaptieji protokolai, kurie ir nulėmė Lietuvos likimą, 1989 m. birželio 14 d. buvo paminėta „Gedulo ir Vilties“ diena t.y. 1941 m. pirmasis didysis žmonių trėmimas iš Lietuvos.

  • „Atgajos“ protesto mitingas Kauno Santakoje

    „Atgajos“ protesto mitingas Kauno Santakoje, 1988 m.

    Edmundas Katinas

    Negatyvas. „Atgajos“, sovietmečio pabaigoje gimusios aplinkosaugos organizacijos, protesto mitingas Kauno Santakoje, po ekologinio žygio Nemunu ir Nerimi. Mitinge kalba vienas iš mitingo organizatorių (nežinomas).

    Siekiant Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo, jau 1987 m. Kaune susikūrė ‚Atgajos“ aplinkosaugos organizacija, 1988 m. Lietuvos persitvarkymo sąjūdis, jų iniciatyvinės grupės pradėjo organizuoti protesto mitingus prieš tuometinę (sovietinę) santvarką, organizavo Sąjūdžio suvažiavimą, reikalavo sugrąžinti bažnyčias, atstatyti nugriautus paminklus. Mitingų metu buvo  pasmerktas 1939 m. rugpjūčio 23 d. pasirašytas Molotovo-Ribentropo paktas ir jo slaptieji protokolai, kurie ir nulėmė Lietuvos likimą, 1989 m. birželio 14 d. buvo paminėta „Gedulo ir Vilties“ diena t.y. 1941 m. pirmasis didysis žmonių trėmimas iš Lietuvos.

  • „Atgajos“ protesto mitingas Kauno Santakoje

    „Atgajos“ protesto mitingas Kauno Santakoje, 1988 m.

    Edmundas Katinas

    Negatyvas. „Atgajos“, sovietmečio pabaigoje gimusios aplinkosaugos organizacijos, protesto mitingas Kauno Santakoje, po ekologinio žygio Nemunu ir Nerimi. Mitinge kalba vienas iš mitingo organizatorių (nežinomas).

    Siekiant Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo, jau 1987 m. Kaune susikūrė ‚Atgajos“ aplinkosaugos organizacija, 1988 m. Lietuvos persitvarkymo sąjūdis, jų iniciatyvinės grupės pradėjo organizuoti protesto mitingus prieš tuometinę (sovietinę) santvarką, organizavo Sąjūdžio suvažiavimą, reikalavo sugrąžinti bažnyčias, atstatyti nugriautus paminklus. Mitingų metu buvo  pasmerktas 1939 m. rugpjūčio 23 d. pasirašytas Molotovo-Ribentropo paktas ir jo slaptieji protokolai, kurie ir nulėmė Lietuvos likimą, 1989 m. birželio 14 d. buvo paminėta „Gedulo ir Vilties“ diena t.y. 1941 m. pirmasis didysis žmonių trėmimas iš Lietuvos.

  • „Atgimimas“

    „Atgimimas“, 2018-04-30

    Julius Kanarskas, Jolanta Klietkutė

    Spaudinys spalvotas, vertikalaus formato, spausdintas poligrafiniais dažais vienoje balto popieriaus lapo pusėje. Kretingos muziejuje 2018 m. gegužės 17 d. – liepos 31 d. vykusios teminės parodos „Vardan Lietuvos“, skirtos Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui paminėti, XX stendas.

    Viršuje, ties viduriu – Sąjūdžio ženklas. Po juo – antraštė ir tekstas: „„ATGIMIMAS“

    „1988 07 02 Kretingą pasiekė tautinio atgimimo ir išsivaduojamojo judėjimo banga. Miesto aikštėje įvyko pirmasis viešas mitingas, kurį surengė Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės organizuoto ekologinio dviračių žygio „Lietuva – mano namai“ dalyviai. Po ilgų draudimo metų Kretingoje vėl suplazdėjo tautinės trispalvės ir suskambo tautiška giesmė.“

    Žemiau – dvi nuotraukos vienoje eilėje (abi iš KMIF). Kairėje po nuotrauka užrašas: „Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės organizuoto ekologinio žygio „Lietuva – mano namai“ dviratininkai Kretingos aikštėje. 1988 08 02.“; dešinėje – po kita nuotrauka užrašas: „Ekologinio žygio „Lietuva – mano namai“ dalyvių surengtas mitingas Kretingos miesto aikštėje. Kalba profesorius Jokūbas Minkevičius. 1988 08 02.“

    Žemiau – teksto tęsinys: „Lietuvoje vykusios permainos paskatino burtis Kretingos visuomenę. 1988 09 18 vykusio gyventojų susitikimo su Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariu Bronislovu Genzeliu ir Kauno sąjūdininku Kazimieru Uoka buvo įkurta Sąjūdžio Kretingos rėmimo grupė. Sąjūdininku grupės susibūrė Darbėnuose, Kartenoje, Salantuose. 1988 09 28 Kretingos vasaros estradoje įvyko pirmas masinis viešas mitingas, pasmerkęs 1939 09 28 SSRS ir Vokietijos draugystės ir sienų sutartis. 1988 10 16 virš Kretingos kraštotyros muziejaus (pranciškonų vienuolyno) pastato nuolatinai buvo iškelta tautinė vėliava.“

    Po teksto tęsiniu vienoje eilėje 3 nuotraukos. Po jomis – užrašai: kairėje „Pirmasis Sąjūdžio Kretingos iniciatyvinės grupės organizuotas masinis mitingas, kuriame buvo pasmerkti Molotovo-Ribentropo slaptieji aktai. 1988 08 28.“; viduryje – „Virš muziejaus (vienuolyno) iškeliama Lietuvos vėliava. 1988 10 16.“; dešinėje – „Pirmasis viešas Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimas Kretingoje. Kalba Sąjūdžio seimo narys ir LPS Kretingos rajono tarybos pirmininkas Bernardas Anužis. 1989 02 16.“

    Po nuotraukomis – baigiamoji teksto dalis: „1988 10 21 kretingiškiai išlydėjo atstovus į Vilniuje sušauktą steigiamąjį Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio suvažiavimą. Jo delegatais tapo sąjūdininkai, pedagogai Bernardas Anužis ir Aldona Kruševičiūtė, architektas Edmundas Giedrimas, inžinierius Rimantas Jakinevičius, darbininkas Vytautas Lūža ir žurnalistė Genovaitė Paulikaitė. Tarp svečių buvo karteniškis gydytojas Kazimieras Anužis, salantiškis pedagogas Vaidutis Butkus, kretingiškiai – gydytoja Vanda Verbutienė, inžinieriai Vytautas Gerikas ir Algirdas Petras Stanikūnas bei Lietuvos komunistų partijos rajono komiteto I sekretorius Valerijonas Kubilius. 1989 03 26 rajone vyko pirmieji sovietų okupuotoje Lietuvoje rinkimai į SSRS Aukščiausiąją Tarybą, kuriuose rinkėjai galėjo pasirinkti atstovą iš kelių kandidatų. Kretingos rajono rinkėjai deputatų mandatus patikėjo Sąjūdžio iškeltiems kandidatams – teisininkei Zitai Sličytei ir filosofui Bronislovui Genzeliui.“

    Apačioje, vienoje eilėje – trys nuotraukos. Po jomis – užrašai: kairėje – „Kretingiškiai Lietuvos Sąjūdžio bei Latvijos ir Estijos Liaudies frontų organizuotoje akcijoje „Baltijos kelias“. 1989 08 23.“; viduryje – „Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo delegato B. Anužio pažymėjimas. 1989 10 21.“; dešinėje – „Kretingiškių susitikimas su Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės ir Sąjūdžio Seimo nariu profesoriumi Broniumi Genzeliu. 1989 m.“.

  • „Atgimimas“ III, iš ciklo „Miesto laikrodis“

    „Atgimimas“ III, iš ciklo „Miesto laikrodis“, 1983 m.

    Taibė Chait

    Horizontalaus formato lakšte užfiksuota Vilniaus miesto panorama, apsupta laikrodžių, skaičiuojančių sostinės metus. Kompozicijos centre – žmonių būrys, apžvelgiantis miesto pokyčius istorijos tėkmėje. 

  • „Atia-Atia“

    „Atia-Atia“, 1981 m.

    Adolfas Viluckis

    Skulptūra medinė, apimtinė. Autoriaus – tautodailininkas, medžio skulptorius Adolfas Andriejus Viluckis (gim. 1939 m.). Kretinga, 1981 m.

  • Rodomi įrašai nuo 862933 iki 862944
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 72329