LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Nuoga moteris priklaupusi ant dešiniosios kojos, galvą pasukusi į dešinę pusę, kairiaja ranka atsirėmusi į kairiąją koją, o dešinioji aukščiau alkūnės atremta į kairiosios rankos riešą. Prie dešiniosios kojos pėdos ant šono guli ąsotis. Moters plaukai banguoti, sušukuoti į viršų ir surišti dviem kaspinais. Skulptūra stovi ant aštuoniakampio formos postamento.

Įsigytas 1923 m. iš Žagarės dvaro.

Giorgio Baglivi (1668–1707) – italų gydytojas, mokslininkas, profesorius.

Atspaudas stačiakampis.

Kompozicijos centre – jauna mergina su tunika, apnuoginta viena krūtine, rankose skraistė, ilgus plaukus puošia gėlių vainikas. Už jos kairėje – dvi muzikantės miško proskynoje, dešinėje išlenkto medžio kamieno fragmentas. Gilumoje – aukšti medžiai, žemę dirbantis žmogus su galvijais, kalnai, dangus.
Užrašas apatinėje dalyje: „Gavinus Hamilton pinxit Domenicus Cunego sculp Roma 1768 / The Allegro from Milton / from the original painting in the pofsefsion of W. Weddel Esqr“.

Paveikslas nutapytas Vilniaus trinitorių vienuolyno Antakalnyje užsakymu. Skirtas trinitorių Viešpaties Jėzaus bažnyčios Švč. Trejybės altoriui, kuris buvo ne tik vienuolijos titulo, bet ir prie vienuolyno veikusios Švč. Trejybės brolijos altorius. Tris Švč. Trejybės asmenis, pagal trinitorių ordino tradiciją, P. Smuglevičius išdėstė pagal vertikalią kompozicijos ašį: Dievas Tėvas atrodo tarsi siunčiantis žemyn kitus du asmenis – Šventąją dvasią balandžio pavidalu ir Kūdikį Jėzų, kuris stovi ant gaublio. Klūpančius abipus Švč. Trejybės jis pavaizdavo Švč. Trejybės (trinitorių) ordino įkūrėjus šv. Joną Matietį ir šv. Feliksą Valua, vilkinčius ordino abitais. Šventųjų pozos, gestai perteikia individualius jų veiklos ir charakterio bruožus. Teologas, Paryžiaus universiteto dėstytojas šv. Jonas Matietis su knyga rankose įkvėpimo pagautas žvelgia į dangų. Vidiniam gyvenimui pasišventęs atsiskyrėlis šv. Feliksas Valua nuolankiai palinkęs susikaupė maldoje. Karališką jo kilmę išduoda ant žemės gulinti karūna ir skeptras.
Paveikslas klasicistiškai aiškios, simetriškos kompozicijos, šviesaus kolorito, skaidrios ir saulėtos nuotaikos.

Aprašė Dalia Tarandaitė

Stačiakampiame juodo lako fone įkomponuota ovalo formos miniatiūra su 25–35 metų moters portretu. Moters figūra vaizduojama iki pusės, trimis ketvirčiais pasisukusi į dešinę. Moteris tamsiaplaukė, ilgais garbanotais plaukais. Ji stovi prie kolonos, į kurios papėdę remiasi kaire, skruostą liečiančia, ranka. Dešinė, per alkūnę sulenkta, ranka laiko ilgų plaukų sruogą. Moteris vilki balta ampyro stiliaus suknele. Fonas šviesus, pilkas.

Aprašė Dalia Tarandaitė

Martynas Počobutas (1728–1810) – matematikas, astronomas, švietėjas, publicistas. Kilęs nuo Gardino. Mokėsi Gardino jėzuitų mokykloje, 1745 m. įstojo į Jėzuitų ordiną, mokytojavo Vilniuje ir Polocke. Vilniaus (1745–1751) ir Prahos (1754–1756) universitetuose studijavo graikų ir lotynų kalbas, matematiką. Grįžęs dėstė senąsias kalbas, studijavo universitete teologiją. Mykolui Čartoriskiui remiant, tobulinosi Vokietijoje, Italijoje, Prancūzijoje. Nuo 1764 m. profesorius, matematikos ir astronomijos katedros vadovas, filosofijos daktaras. 1773 m., baigus Vilniaus universiteto observatorijos rekonstrukciją, pradėjo reguliarius astronominius stebėjimus, juos tęsė 34 metus, duomenis skelbė įvairių šalių moksliniuose žurnaluose. Počobuto rūpesčiu pagal Martyno Knakfuso projektą 1782–1788 m. buvo pastatytas observatorijos priestatas. 1785 m. apdovanotas Šv. Stanislovo, 1793 m. – Baltojo erelio ordinais. Londono Karališkosios mokslo draugijos narys (1770), Paryžiaus mokslų akademijos narys korespondentas (1778), Vilniaus universiteto rektorius (1780–1799). Počobuto tvarkoma mokykla buvo lotyniška, visi žinojo autoritetingo mokslininko nuomonę apie lotynų, kaip mokslo, kalbą. Rektorius buvo pasikvietęs į universitetą rimtų užsieniečių dėstytojų ir labai nenoriai įsileisdavo į auditorijas lenkiškai paskaitas skaitančius lektorius. Per 1794 metų sukilimą įėjo į Lietuvos tautinę aukščiausiąją tarybą. Nuo 1808 m. gyveno Daugpilio jėzuitų vienuolyne, ten ir mirė.
Reprezentacinis pusės figūros portretas. Mokslininkas vaizduojamas sėdintis krėsle prie darbo stalo ir rašantis. Jis vilki juodą jėzuitų sutaną, krūtinę puošia ant mėlyno kaspino kabantis Baltojo erelio ordinas ir prie kairio šono prisegta ordino žvaigždė. Ant krėslo užmesta raudona draperija. Fone vaizduojama žalia draperija ir ant stalelio stovintis dangaus sferos modelis.
Signuota apačioje kairėje: Joseph […] 1810.

Aprašė Dalia Tarandaitė

Jonas Nepomukas Kosakovskis (1755–1808) – vyskupas, švietimo reformos organizatorius, vienas iš LDK edukacinės komisijos pirmininkų (1797). Kilęs nuo Krokuvos. Mokėsi Petrakave, pijorų mokykloje, vėliau Varšuvoje, vienuolių misionierių kunigų seminarijoje. Studijas tęsė Romoje, keliavo po Europą (aplankė Italiją, Šveicariją, Vokietiją, Prancūziją, Angliją). 1787 m. įšventintas į kunigus, 1788 m. priimtas į Vilniaus katedros kapitulą. 1793 m. paskirtas Livonijos vyskupo Juozapo Kazimiero Kosakovskio koadjutoriumi, o po jo mirties (1794) – Livonijos vyskupu. Nuo 1798 m. Vilniaus vyskupas. Buvo išsimokslinęs ir rūpestingas ganytojas, savo pastoraciniuose laiškuose klebonams nuolat primindavęs žmogiškąsias pareigas, pats rūpinęsis parapinėmis mokyklomis (spausdino joms vadovėlius) ir prieglaudomis. Kartu su gydytoju Jozefu Franku įkūrė Vilniaus labdarių draugiją (1807), tapo jos pirmininku, įsteigė Šv. Jokūbo ligoninę. Garsėjo kaip mokslo ir menų mecenatas, rėmė katedros rekonstrukciją, į erdvesnes patalpas perkėlė Vilniaus kunigų seminariją.
Ovalo formos pusės figūros portretas. Vyskupas vaizduojamas stovintis prie stalelio trimis ketvirčiais pasisukęs į dešinę, rankose laikantis ant stalelio gulinčią knygą. Vyskupas žilas, vilki violetinę modzetę ant baltos roketės. Ant kaklo kabo vyskupo kryžius ir Šv. Onos ordinas, pakabintas ant plačios raudonos ordino juostos. Stalelis padengtas žalia staltiese. Fonas bedaiktis, rusvai pilkas.
Nesignuota.

Aprašė Dalia Tarandaitė

Reprezentacinis Rusijos valdovės Jekaterinos II portretas medaljone, puoštame lauro šakelėmis bei kaspinų dekoru. Apačioje ant aksominės pagalvėlės su kutais kampuose guli imperatoriškosios regalijos - skeptras ir karūna.
Raižysena smulki, meistriška. Štrichas vietomis pereina į švelnų punktyrą.
Signuota apatiniame dešiniajame kampe.

Aprašė Ilona Mažeikienė

Karlo Begrovo litografuotas Sankt Peterburgo motyvas, sukurtas pal Vasilijaus Sadovnikovo piešinį, perteikia perspektyvinį keliaplanį miesto vaizdą, suteikdamas jam jaukios, kameriškos nuotaikos.

Aprašė Ilona Mažeikienė

Reprezentacinis Rusijos valdovės Jelizavetos portretas barokiniame medaljone apipintame palmės bei lauro lapais su Rusijos herbu apatinėje dalyje - dvigalviu ereliu su imperatoriškosiomis regalijomis naguose. Šalia - skyde - Rusijos globėjas šv. Jurgis. Apačioje - kartušo juostoje - užrašas rusų ir lotynų kalbomis.
Signatūra išraižyta apatiniame dešiniajame kampe.

Aprašė Ilona Mažeikienė

Reprezentacinis grafo Grigorijaus Orlovo portretas apvaliame medalione su kryžiaus ordinu drapiruotėje. Apačioje įrašas lentelėje rusų kalba.
Signuota apatiniame dešiniajame kampe.

Aprašė Ilona Mažeikienė