Ievos Simonaitytės memorialinis muziejus yra Gargždų krašto muziejaus padalinys. Muziejus įsikūręs žymiausios Klaipėdos krašto rašytojos, kilusios iš neturtingų lietuvininkų, vasarnamyje Priekulėje. Ievos Simonaitytės (1897–1978) memorialinis muziejus buvo įkurtas 1979 m. 

Vasarnamyje, statytame 1961 m., išsaugota autentiška XX a. paskutiniųjų dešimtmečių aplinka: baldai, paveikslai, suvenyrai, dovanos. Darbo kambaryje saugoma rašytojos namų biblioteka, eksponuojamos nuotraukos, dokumentai, visų I. Simonaitytės knygų pirmieji leidimai, asmeniniai daiktai.

Rašytojos kūryboje vaizdžiai atskleidžiama Mažosios Lietuvos buitis, užfiksuotos tradicijos, tarmės. Edukaciniuose užsiėmimuose muziejaus lankytojai supažindinami su rašytojos biografija, akcentuojant jos vaikystės laikotarpį, pasakojama, kaip I. Simonaitytė pradėjo rašyti, kaip kito jos kūrybos stilius, taip pat skaitomi kūriniai, aiškinami specifiniai autorės naudoti žodžiai, jų reikšmės.

Drevernoje įsikūrusi J. Gižo etnografinė sodyba yra Gargždų krašto muziejaus padalinys. Tai vienintelė Lietuvoje išlikusi laivadirbio sodyba, kurioje pristatomos pamario krašto laivadirbystės bei žvejybos tradicijos. XX a. pr. čia gyveno garsiausias pamario laivų meistras Jonas Gižas (1867–1940). 

Rekonstruotoje sodyboje įkurta keturių dalių interaktyvi ekspozicija „J. Gižas. Laivadirbio skrynią atvėrus...“, pristatanti senąją laivų statybą, kasdienę pamario gyventojų buitį. 

Lankytojams suteikiama galimybė apsilankyti improvizuotose dirbtuvėse. Ekspozicijoje rodomi išlikę burinių laivų modeliai. Virtuvėje, kurioje sukdavosi žvejo žmona, laukdama vyro, eksponuojami kasdieniai rakandai, baldai.

1940–1953 m. laikotarpis Lietuvoje pasėjo mirtį ir netektis. Okupantų nuimtas „derlius“ – didieji trėmimai į Sibirą ir kitus atokius SSRS regionus, nekaltų žmonių žudynės, represijos, pokario rezistentų naikinimas. Ekspozicija apie tremtį ir rezistenciją Klaipėdos rajone yra muziejaus trijų pastatų komplekse. Tai buvusi vokiečių žandarmerija, pastatyta 1909 m. Pokariu ten įsikūrė Priekulės rajono saugumas, vėliau apylinkė, o 2006 m. – muziejus. Išlikusi autentiška sodybos struktūra ir pavidalas.

Stacionari stendinė ekspozicija išdėstyta trijose pagrindinio pastato patalpose. Pirmose dviejose patalpose pavaizduota pokario rezistentų kova, vykusi Klaipėdos rajone. Mūsų rajono šiaurinėje dalyje veikė Kardo rinktinės Žemaičių apygardos partizanų junginiai – Žygimanto, Kaributo ir Briedžio būriai. Rajono pietvakariuose veikė Butigeidžio rinktinės, Kęstučio apygardos partizanų junginiai – Rambyno (Pilies) būrys. Geležinio Vilko būrys veikė gretimame Šilutės rajone, bet jame kovojo ir iš mūsų rajono kilę partizanai. Stacionarioje stendinėje ekspozicijoje nuosekliai rodomi rezistencinės kovos etapai, kovinės struktūros, vietos, kuriose vyko kovos, nuotraukų kopijose galima pamatyti įsiamžinusius laisvės kovotojus, ryšininkus. Taip pat yra ir pavienių originalių daiktų, rastų, dovanotų ar pagamintų pagal pirminį pavyzdį – primusas, rastas Aisėnų girioje, prie buvusio partizanų bunkerio, partizanų vado kėdutė, rankovės antsiuvas.

Trečiojoje patalpoje – ekspozicija apie tremtį. Iš Klaipėdos rajono vienuolikos seniūnijų 1941–1953 m. buvo ištremti 2402 gyventojai (šie skaičiai apytiksliai). Jų laukė prievartinis ilgalaikis gyvenimas tam nepritaikytuose barakuose ir sunkus vergiškas darbas atkampiausiuose SSRS regionuose. Dėl išsekimo ir ligų Šiaurės sniegynuose ar druskingose pietinių rajonų dykrose per šį laikotarpį tremtyje mirė nemažai žmonių. Į GULAG’o lagerius 1940–1951 m. buvo ištremti 443 Klaipėdos rajono gyventojai. Šie skaičiai apytiksliai. Tai pasakytina apie 1949–1953 m. laikotarpį, kurio duomenys – tai pavieniai dokumentai, esantys Muziejaus archyve. Tikslesnė informacija, surinkta iš penkių Lietuvos gyventojų genocido vardyno tomų, – tai 1940–1948 m. laikotarpis.

Stenduose parodomi tremties mastai Lietuvoje ir Klaipėdos rajone; taip pat rodoma, kaip tremtiniai gyveno, dirbo, kūrė, saugojo lietuvybę ten, toli nuo Tėvynės. Gausu daiktų – tai įvairūs rankdarbiai, namų apyvokos ir buities daiktai, taip pat įvairūs dokumentai. Pasakojama ne tik apie paprastus tremtinius, bet ir apie politinius kalinius. Ekspozicijoms medžiaga buvo renkama nuo 1997 m. Tai dovanotos nuotraukos, daiktai, dokumentai, laiškai, kurie buvo gauti iš buvusių politinių kalinių ir tremtinių ar iš jų artimųjų.

Muziejaus rūsyje pokariu buvo įkurtas laikinas Priekulės rajono NKVD-NKGB skyriaus kalėjimas. Dabar tai ekspozicijos dalis. Skliautuotos lubos, betoninės grindys, arkiniai langai, raudonas mūras ir įdomi drenažo sistema – vokiškasis laikotarpis. Pats pastatas, tiksliau, trijų statinių kompleksas – tipiškas XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Rytprūsių valdiško pastato – žandarmerijos pavyzdys, kokių Mažojoje Lietuvoje beveik neišliko. Reprezentuoja tiek Rytprūsių architektūrą, tiek pokario istorinius įvykius.

Lauko ekspoziciją sudaro sodo namelis, kuriame pokariu buvo padaryta lavoninė – joje pernakt užrakindavo dienos metu niekintus nužudytus partizanus. Šiuo metu tai koplytėlė – atminimo vieta. Už koplytėlės stovi tremties vagonas. Jis pagamintas 1944 m. Vokietijoje, vėliau jį naudojo trėmimams. Gautas iš Kultūros ministerijos, medinės dalys restauruotos, geležinės originalios. Lankytojai į vagoną gali įlipti, pasėdėti ant gultų; didesnės grupės išbando, kiek žmonių talpina vagonas. Remiantis tremtinių atsiminimais, pasakojama, kaip vyko kelionė į tremtį. Muziejaus sklype yra masinė rezistentų kapavietė. Joje pastatytas memorialas. Vėlgi pasakojame pokario partizanų palaikų niekinimo, užkasimo, paieškų istoriją. Sklypo gale pastatytas tipinis partizanų bunkeris, kurį taip pat galima apžiūrėti, pabūti.

Lankytojai muziejuje gali sužinoti ne tik apie tremtį ir rezistenciją, bet ir apie Mažosios Lietuvos praeitį. Iš kitų savo epochos ir regiono pastatų sodyba išsiskiria geru išsilaikymu – išliko daugmaž autentiška pastatų išorė, medžiagos, konstrukcijos ir pan. Tokių specifinės paskirties pastatų – žandarmerijų – Mažojoje Lietuvoje beveik neišliko, todėl muziejaus pastatų kompleksas vertintinas kaip nedažnas savo epochos reliktas.