Venclovų namai-muziejus yra Vilniaus memorialinių muziejų direkcijos skyrius. Tai ne tik vienos šeimos muziejus su išlikusia autentiška aplinka, bet ir namai, turintys gilias tarptautinių kultūros veikėjų bendravimo tradicijas. Šiandien muziejaus veikla apima labai įvairias sritis – nuo moksleiviams skirtų edukacinių užsiėmimų iki tarptautinių projektų, kuriuos įkvėpė poetų Tomo Venclovos ir Nobelio premijos laureatų Česlovo Milošo ir Josifo Brodskio draugystė.

Muziejus svetingas Vilniaus gyventojams ir svečiams, priima įvairias visuomenines bendruomenes: čia nuolat vyksta atviri filosofijos, semiotikos, istorijos seminarai. Akademinis jaunimas muziejuje atranda atvirus fondus, galimybę naudotis biblioteka, patalpomis, erdvę laisvai dalytis idėjomis.

1938 m. pastatyta vila – vertingas Vilniaus tarpukario racionalizmo architektūros pavyzdys. 1946 m. šio namo pirmajame aukšte sovietų valdžia suteikė butą tarpukario kairiųjų pažiūrų intelektualui, mūsų visuomenėje kartais prieštaringai vertinamam poetui, rašytojui ir visuomenės veikėjui – Antanui Venclovai (1906–1971). Čia užaugo jo sūnus Tomas Venclova, tapęs vienu įžymiausių šių laikų Lietuvos poetų, vertėjų ir literatūros mokslininkų.

Venclovų namų kultūrinei aplinkai turėjo įtakos ne tik spalvinga paties A. Venclovos asmenybė, bet ir jo žmonos Elizos Venclovienės artimieji: sesuo dailininkė Marija Cvirkienė, tėvas – Kauno, vėliau Vilniaus universiteto filologijos profesorius, senųjų kalbų, antikinės literatūros žinovas ir vertėjas, eruditas Merkelis Račkauskas, tėvo brolis rašytojas ir vertėjas Karolis Račkauskas-Vairas. Muziejaus pasakojimo ašį sudaro unikali Venclovų ir Račkauskų šeimos istorija.