Virtualioje parodoje, skirtoje tautodailės metams paminėti, pristatomi šventinių sausainių piešiniai, saugomi Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Liaudies meno skyriaus archyve. Nedidelio formato piešiniai – maža dalis dailininkės palikimo, tačiau jie yra vertingi kulinarinio paveldo pavyzdžiai. Šventiniai sausainiai tarpukariu dar buvo vadinami „pierninkais", „kiškio pyragais" arba „šventiniais pyragėliais". Sausainiai buvo gaminami iš saldžios tešlos ir žaismingai dekoruojami augalinių valgomųjų dažų su kiaušinio baltymo mišiniu. Tokie sausainiai buvo dovanojami vaikams tradicinių švenčių progomis, siekiant praskaidrinti ganėtinai pilką jų kasdienybę.

Lietuvos tapytoja, scenografė Barbora Didžiokienė (Varvara Gorochova) gimė 1896 m. gruodžio 12 d. Sankt Peterburge. 1914–1917 m. mokėsi Sankt Peterburgo dailės mokyklose, lankė privačias dailės mokyklas ir studijas, tarp jų ir pas tapytoją Vladą Didžioką, už kurio ištekėjo ir nuo 1921 m. apsigyveno Lietuvoje. Nors ir būdama vyro šešėlyje, dailininkė tapė portretus, natiurmortus, figūrines kompozicijas, kūrė scenovaizdžius, operos spektaklių kostiumus, iliustracijas, lėlių šaržus, lošiamųjų kortų pavyzdžius. B. Didžiokienės kūriniai pasižymėjo dekoratyvumu, manieringumu, primityvizmo bruožais.

B. Didžiokienės kūrinių turi įsigijęs ir Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus. Fototekos ir dokumentacijos skyriuje saugomi dailininkės rašyti dienoraščiai, kuriuos tyrinėjo ir knygą „Mažosios dailininkės prisiminimai" sudarė menotyrininkė Ramutė Rachlevičiūtė. Prisiminimais apie B. Didžiokienę yra pasidalijusi Aušra Matukaitė, kuri, dar būdama moksleivė, pozuodavo dailininkei, viliodavusiai paauglę pyragais. Muziejaus archyve yra nuotrauka, kurioje užfiksuota Didžiokienė – kepėja. Šie pavyzdžiai liudija dailininkės susidomėjimą kepiniais, todėl suprantama, kodėl Didžiokienė piešė vaikų lauktuvėms skirtų sausainių piešinius.

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Liaudies meno skyriuje saugomas B. Didžiokienės šventinių sausainių piešinių rinkinys. Piešiniai nedidelio formato, užfiksuoti XX a. 3-iame dešimtmetyje, Kauno, Klaipėdos, Jonavos, Šiaulių, Palangos miestuose bei Karmėlavos miestelyje. Į muziejaus rinkinius pateko iš dailininko V. Didžioko 1925 m., Juozo Jasiūno 1929 m. ir iš pačios B. Didžiokienės 1930 metais. Minimi šventinių sausainių piešiniai nėra tyrinėti ar publikuoti.

Žaismingi figūrinių sausainių piešiniai atlikti akvarele ir guašu, nupiešti balto popieriaus lapuose. Trijų piešinių fonas nuspalvintas pilkai. Sausainių figūrėlės popieriaus lape sukomponuotos grupelėmis po keletą figūrėlių. Tai žmogeliukų – princų, piemenukų, mergelių, senelių – personažai. Gyvūnų – arkliukų, avinėlių, paukščių, šuniukų – pavidalai. Gamtos motyvai: žvaigždučių, širdučių ir žiedelių formų. Galima išskirti dvejopą kepinėlių piešimo būdą. Sausainiai nupiešti grafiškai – išmarginti vienos ar kelių ryškių spalvų augaliniais linijiniais ornamentais ir apvesti rusvos spalvos kontūrine linija. Kitas kepinėlių piešimo būdas realistinis – sausainio piešinys nuspalvintas vandeniniais dažais, išgaunant kepinio vaizdą ir formą ir išmarginant jį augalinių, linijinių motyvų raštais. Daugelyje šio tipo piešinių popieriaus lapo kairėje pusėje apačioje yra autorės signatūra: „B.D. 1930 m."

Monika Gineikienė

Žiūrėti parodą