„Šventieji paveikslėliai" arba „abrozdėliai" (lenk. obraz – paveikslas) išpopuliarėjo XIX a., kai atsirado techninės galimybės spausdinti didelius jų kiekius. Paveikslėliai daugiausia buvo naudojami kaip priemonė įtvirtinant šventųjų kultą, taip pat ir kaip edukacinė priemonė. Dabar šie paveikslėliai – dažniausiai sentimentali relikvija, liudijanti mūsų senolių pamaldumą.

Šiai virtualiai parodai atrinkta 16 Zanavykų muziejaus fonduose saugomų šventų paveikslėlių, kurie atspindi Zanavykijos žmonių religinio gyvenimo praktikas ir maldingumą. Kai kurios šių devocionalijų išgyveno karus, tremtis, ilgą laiką buvo saugomi maldaknygėse ir kitose knygose.

Šventuosius paveikslėlius-korteles žmonės gaudavo įsijungę į Maldos apaštalavimo, Švenčiausiojo Sakramento broliją, Tretininkų ordiną ir kitas religines organizacijas. Tradiciniais tapę primicijoms skirti paveikslėliai tarpukario metais buvo spausdinami Italijoje, Vokietijoje, Lenkijoje. Sovietmečiu kunigystės šventimus gavusių kunigų primicijoms paminėti skirti paveikslėliai Lietuvoje buvo spausdinami nelegaliai (pogrindžio sąlygomis). Jie dažniausiai yra atspausdinti ant prastos kokybės popieriaus, tekstai pablukę, tačiau turinys aktualus. Juose kartais buvo aktualizuojamos ir patriotinės nuostatos, pvz., „Dievui, Bažnyčiai, Tėvynei!"

1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, šventi naujosios kartos kunigų paveikslėliai dažniausiai buvo spausdinami Italijoje. Jie pasižymi leidybos kokybe ir povatikanine liturgijos dvasia išreikšta simbolika. Tai paveikslėliai su asmeniškomis dedikacijomis religinio gyvenimo progomis, ar maldingais atsidūsėjimais, kurie tiesiogiai atliepia paveikslėlio vaizdą: „Sopulingoji motina – Kentančių motinų paguoda."

Išskirtinis eksponatas šioje parodoje yra paveikslėlis su Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės atvaizdu ir pritvirtintu audinio gabalėliu, kuris buvo lietęs šventosios kūną ir pagal Bažnyčios tradiciją, laikomas III laipsnio relikvija.

Parodą parengė Zanavykų muziejaus specialistė fondams Elvyra Jakienė

Žiūrėti parodą.