| Eksponato aprašymas | Paskutinis išlikęs Maironio portretas yra tapytas 1931 metais dailininkės Alenos Jurašaitytės-Janulaitienės (1893–1982 ). Ant įrėminimo aplanko įrašyta dedikacija: „Lietuvos poetui Al.(Alena) Janulaitienė. 1931 06.09.“ Dailininkės tėvas Aleksandras Jurašaitis Vilniuje turėjo fotografijos ateljė, buvo garsus dvidešimtojo amžiaus pirmųjų dešimtmečių fotografas, jo duktė Alena mokėsi dailės, tapo gabi portretistė, tačiau daug padėdavo ir tėvui, retušuodama nuotraukas. Ji ištekėjo už teisininko, istoriko, politinio veikėjo Augustino Janulaičio, ir apie 1920 m. šeima iš Vilniaus persikėlė gyventi į Kauną. Žinoma, Maironis su A. Janulaičiu buvo pažįstami kaip Lietuvos universiteto profesoriai, o tuo pačiu ir su žmona dailininke Alena.
A. Janulaitienė sukūrė pastelinius portretus ir Maironio, ir jo sesers Marcelės Mačiulytės. Poetui buvo arti septyniasdešimties, o dailininkė jauna, turinti didelių fotografės įgūdžių, pastelę sukūrė gana tikrovišką, tačiau malonių blausių spalvų, poeto veidas šiltas, ramus, žvelgia senyvo gero žmogaus mėlynos akys, žili plaukai, auksinė pensnė su grandinėle, balta apykaklė, juoda pelerina su violetiniais prelato apsiuvais ir tos pačios spalvos sagomis. Be dvasiškio insignijų. Tačiau Maironis vis dar norėjo atrodyti jaunesnis. Jis savo bičiulių klausdavo, ar tikrai atrodąs toks senas kaip portrete? Šis atvaizdas kabo Maironio darbo kabinete.
Juozas Tumas-Vaižgantas atsiminimuose apie Maironio butą Kaune rašo: „Tarp paveikslų daug jo paties portretų ir bareljefų. Gan greit visi mūsų dailininkai yra Maironį portretavę, jo paties įsakymu, gerai užmokami.“ (Kn.: Literatūra ir kalba. XXI. V., 1990, p. 455).
J. Mačiulio-Maironio (1862–1932) memorialinis daiktas. |
