Sunkieji tvirtoviniai kabliniai šautuvai buvo specialios paskirties ginklai, kurie tiko tiksliems šūviams dideliais atstumais. Didesnę šūvio jėgą, atstumą bei tikslumą užtikrindavo išskirtinai ilgi šių ginklų vamzdžiai. Tvirtovinių šautuvų paplitimą ribojo ilgų patvarių vamzdžių gamybos sudėtingumas ir ginklų užtaisymo per laibgalį nepatogumas. Kaip ir kitus per laibgalį užtaisomus šautuvus, juos sėkmingai užtaisyti buvo galima laikant kuo labiau vertikalioje padėtyje, buože pastatytus ant žemės, kad gravitacijos veikiamas parakas ir kulka būtų tiksliai nuleisti į vamzdžio dugną. Tokius tvirtovinius šautuvus ilgais vamzdžiais buvo įprasta naudoti miestų ir pilių gynyboje arba apsiaustyje. Jų teikiamo didelio šūvio nuotolio ir tikslumo prireikdavo šaudant į priešo vadus ir nutolusias svarbias pozicijas. XVII a. tvirtoviniai šautuvai paprastai turėdavo dagtines, ratukines ir vėliau titnagines spynas. Dėl šūvio jėgos ir tikslumo šautuvai išskirtinai ilgais vamzdžiais (ratukiniai ir titnaginiai) tiko ir medžioklei.

Kalibras – 26 mm. Ginklo spyna veikia svirčių sąveikos principu. Vamzdžio dalis nuo laibgalio apskrita, o 43 cm nuo drūtgalio – aštuonbriaunė. Vamzdis ties žiotimis platesnis. Vamzdžio sienelės storis 10,5–11,5 mm. Briaunuota vamzdžio dalį nuo apskritos skiria dvi viena nuo kitos per 35 mm nutolusios juostos, kurios suformuotos kalant iš griovelių. Trūksta kryptuko, kurio vietoje yra skylutė, ir taikiklio, kurio vietoje yra pagrindo fiksavimo žymės. Ginklo drūtgalis su pratęsimu (apkaustu). Prie ginklo vamzdžio apačios, per 33 cm nuo žiočių, pritvirtintas metalinis kablys, kuris į apačią leidžiasi per apsode išpjauta pailgą angą. Abiejose kablio pusėse suformuoti dantys, skirti tvirtesniam ginklo fiksavimui šūvio metu. Vamzdis tvirtinamas prie apsodo trimis ašelėmis (trūksta priekinės) ir varžtu drūtgalio pratęsime. Spyna pritvirtinta prie ginklo varžtais. Serpentinas kalant puoštas riestais pusmėnulio ir tiesios formos grioveliais. Viršutinėje pusėje įspausta šešiakampė žvaigždutė ir pusmėnulis, primenantys akį. Parako lentynėlė pritvirtinta prie ginklo varžtu, jos dangteliui trūksta rankenėlės. Spynos plokštės galinė dalis puošta dvejomis juostomis, kurias sudaro kalant suformuoti pusmėnuliai, taškai ir brūkšniai. Galinėje plokštės pusėje, tarp šių juostų, įspaustas žymuo, kurį sudaro S ir n stačiakampyje. Spynos plokštėje, ties serpentinu, įspaustas žymuo, kurį sudaro C(?) S ir po jais esantis žmogaus galvos atvaizdas. Spynos plokštėje, po parako lentynėle – raižytų griovelių sudaromas apskritimas su tašku per vidurį ir taškais ties kraštu. Vamzdžio viršuje, ties drūtgaliu – keturlapio dobilo formos žymuo / žymuo su vienareikšmiškai neidentifikuojamais simboliais ir atvaizdu. Dešinėje ginklo pusėje, vamzdžio plokštumoje, žemiau pirmojo keturlapio dobilo pavidalo žymens – kitas tokio pat pavidalo žymuo. Vamzdžio drūtgalio šoninėse plokštumose – juostos, kurių kiekvieną sudaro du įspausti grioveliai. Ginklui trūksta nuleistuko. Apsodas briaunuotas. Buožė nežymiai palinkus žemyn, su kakliuku, siaurėjanti viršutinėje pusėje. Apsodas ir buožė pagaminti iš šviesios spalvos medienos, kuri yra tamsinta ir lakuota. Prie serpentino viela pritvirtintas žetonas, kuriame įspaustas skaičius 5. Ginklas su senu inventoriniu numeriu II. 315 žalvarinėje plokštelėje buožės priekyje.