XIX a. paskutiniajame dešimtmetyje Austrijos-Vengrijos valstybėje buvo sukurti pistoletai, kurių mechanizmų veikimas buvo automatizuotas panaudojant parako dujų energiją. Iš kelių skirtingų sistemų išsiskyrė čekų kilmės konstruktoriaus Karelo Krnkos (Karel Krnka) sukurtas pistoletas, kuris kitaip nei kai kurie kiti panašiu laiku Austrijoje-Vengrijoje sukurti modeliai atitiko tų laikų kariuomenės poreikius. XIX a. paskutiniajame dešimtmetyje Austrijos ginklų gamintojui, fabrikantui Georgui Rotui (Georg Roth) dirbusiam Krnkai buvo pavesta perkonstruoti kiek anksčiau atsiradusį kroatų konstruktoriaus Vasos Teodorovičiaus (Wasa Theodorovic) pistoletą „Roth-Theodorovic“. Jis pakeitė mechanizmo veikimo principą. Rankenoje išdėstyta ginklo dėtuvė talpino dešimt šovinių. Ji buvo užtaisoma apkabos pagalba. Šūvio metu išsiskyrusiu parako dujų atatrankos veikiamas užraktas judėdavo atgal išmesdamas panaudoto šovinio tūtelę ir suspausdamas grąžinamąją spyruoklę, kuri atsipalaiduodavo stumdama užraktą į pradinę padėtį. Judėdamas pirmyn užraktas įstumdavo į šovinio lizdą kita šovinį, kurį prieš tai iš dėtuvės išstumdavo dėtuvės spyruoklė. Tam, kad užraktas judėtų atskirai, atatrankos energijos veikiamas vamzdis atblokuodavo jį pasisukdamas 90º kampu. Pasisukdamas dar kartą vamzdis užblokuodavo į pradinę padėtį grįžusį užraktą. Spaudžiant nuleistuką, daužiklis pirmiausiai papildomai atsitraukdavo atgal dar labiau suspaudžiant kovine spyruoklę, o po to smogdavo sukeldamas šūvį. Gale užraktas turėjo žiedą skirtą jam atitraukti. Toks pistoletas atitiko kavalerijos poreikius, nes norint išauti reikėdavo stipriau paspausti nuleistuką. Naudojant pistoletus atlaužtais gaidukais egzistuodavo savaiminio šūvio galimybė, pavyzdžiui, pasibaidžius, staiga truktelėjus žirgui. Naujo pistoleto mechanizmas nekėlė tokio pavojaus. 1906 m. Krnkos pistoletas žinomas „Roth-Krnka“ pavadinimu laimėjo konkursą Austrijos-Vengrijos kariuomenei apginkluoti, o 1907 m. pabaigoje imperatoriaus  Pranciškaus Juozapo I nurodymu tapo oficialiu kariuomenės ginklu. Jis pavadintas savaime užsitaisančiu 1907 m. modelio pistoletu (Repetierpistole M.7.). Šio modelio pistoletai pirmiausiai buvo skirti Austrijos-Vengrijos kariuomenės kavalerijos daliniams. Gamyba buvo pradėta fabrike „Österreichische Waffenfabriks-Gesellschaft“ esančiame  Šteiro (Steyr) mieste, todėl pistoletui prigijo pavadinimas ,,Roth-Steyr“. 1908–1913 m. čia buvo gaminami austrų daliniams skirti pistoletai. Vengrų daliniams skirtus ,,Roth-Steyr“ 1911–1914 m. gamino Budapešte esantis ginklų fabrikas. Po pirmojo pasaulinio karo šio modelio pusiau automatinius pistoletus tebenaudojo kai kurių valstybių kariuomenės. Tam tikrą jų kiekį kaip Pirmojo pasaulinio karo reparaciją gavo ir Antrajame pasauliniame kare naudojo Italijos kariuomenė. Tarpukaryje ,,Roth-Steyr“ buvo ir Lenkijos bei Čekoslovakijos ginkluotėje.

1907 m. modelis, kalibras – 8 mm, dėtuvė 10 šovinių, Nr. 27214. Vidinėje ginklo pusėje, po spynos paleidimo mygtuku yra raidė K. Ginklo rėmo plokštumoje virš vamzdžio yra įrašai: WAFFENFABRIK STEYR. Išorinėje ginklo pusėje korpuse yra Nr. 27214, rankenoje, kriaunų varžte – 28FKR / 74. Ginklo gale, rėme po spyna yra: W. n dvigalvis erelis (žymuo) 10. Dar žemiau T apskritime. Kryptuko pagrindo priekinėje pusėje yra raidė K. Paviršius juodintas (oksiduotas). Ginklo vamzdis išorinėje pusėje pragręžtas.