Įstojus į Pirmąjį pasaulinį karą, amerikiečiai jau turėjo 1911 m. modelio pusiau automatinius pistoletus „Colt“, tačiau jų kariuomenei neužteko. Nutarta trūkumą kompensuoti revolveriais, pritaikius juos šaudyti kariuomenės poreikius atitinkančiais pusiau automatinio pistoleto šoviniais. Suvienodinus kalibrą, atsirado vadinamasis 1917 m. modelio revolveris, kurio gamyba užsiėmė „Colt“ ir „Smith & Wesson“ kompanijos, kartu pagaminusios apie 300 000 revolverių. Ginklas buvo užtaisomas dvejomis apkabomis turinčiomis po tris šovinius. Būgnelis atsilenkdavo iš vidinės (kairės) ginklo rėmo pusės patraukus už fiksavimo rankenėlės, kuri atrakindavo ant būgno ašies esančią grūstuvo žvaigždutę. Paspaudus nuleistuką, gaidukas trenkdavo per daužiklį ir, pastarajam pataikius į šovinio kapsulę, įvykdavo šūvis. Tuo pačiu būgnelis pasisukdavo atsukdamas šūviui kitą šovinį. 1917 m. modelio revolveris – tai ginklas, turintis labai ilgą panaudojimo istoriją. 1917 m. modelio revolveriais buvo ginkluoti daugiausiai užnugario ir pagalbiniai JAV kariuomenės daliniai. Tam tikras revolverių kiekis iš JAV nugabentas į Didžiąją Britaniją. JAV sausumos pajėgų ir jūrų pėstininkų daliniai jais buvo ginkluoti Antrajame pasauliniame kare, taip pat Korėjos ir Vietnamo karuose. 1917 m. modelio revolveriai pateko ir į komercinę prekybą, todėl jais apsiginklavo policija, kitos tarnybos ir civiliai. 1937 m. Brazilijos kariuomenei buvo užsakyti 25 000 „Smith & Wesson“ pagamintų 1917 m. modelio revolverių.

Kalibras – 11,43 mm (.45), Nr. 33079, būgnelis 6 šoviniams. Ginklo kairėje (vidinėje) pusėje įspausta: vamzdyje – COLT ... 45; rėme prie gaiduko – M apskritime primenantis žymuo; rėme, po gaiduku - žirgo su strėlėmis atvaizdas („Colt“ žymuo). Vamzdžio apačioje, po centrine būgnelio ašimi – “UNITED STATES PROPERTY”. Ginklo rankenos apačioje, rėme – U.S. / ARMY / MODEL / 1917 / № / 33 / 079. Paviršius juodintas (oksiduotas). Trūksta centrinės būgnelio ašies veržlės. Ginklo vamzdis kairėje pusėje pragręžtas.