Kardas – kertamasis arba kertamasis duriamasis ginklas, daugiau ar mažiau lenkta, vienašmene geležte, atvira arba uždara rankena. Smūgis lenkta geležte iš kirčio pereidavo į pjovimą, kuris padidindavo ginklo efektyvumą. Įvairiuose kraštuose susiformavo tam tikri kardų tipai ir atmainos. Kardo kilmė yra rytietiška. Jį savo esme atitinkantys ginklai atsirado Azijoje tarp IV ir VI a. klajoklių tiurkų ir mongolų gentyse. VII–VIII a. kardai paplito pas Vidurinės Azijos ir Rytų Europos klajoklius. Šių ginklų raida Europoje susijusi su Turkija ir jos įtakoje buvusia bei turkiškus kardus adaptavusia Vengrija, iš kur kilo ir daugeliui kalbų bendras ginklo pavadinimas (vengr. szabni – pjauti). XVIII–XIX a. Europos kariuomenių naudoti kardai buvo vidutiniškai išlenktomis geležtėmis, uždaromis rankenomis, kurias dengdavo masyvios, kiek griozdiškos gardos. Paradinių kardų paviršius buvo nikeliuojamas, chromuojamas, chemiškai ėsdinimas, graviruojamas, puošiamas kitais būdais išgaunamais ornamentais ir įvairiomis kompozicijomis. XVIII a., ypač pabaigoje, Abiejų Tautų Respublikoje buvo paplitęs kovinis kardas „kościuszkόwka“, kurio pavadinimas kilo iš 1794 m. sukilimui vadovavusio Tado Kosciuškos pavardės. Tai buvo lenkiškųjų kardų bruožus turintis ginklas, kurio efesas išsiskyrė kryžma pereinančia į lankelį užlenktą dviem stačiais kampais ir apsauginiu skydeliu (dažnais atvejais). Šio tipo kardais Lenkijoje ir Lietuvoje buvo ginkluoti pėstininkų ir artilerijos karininkai, kavalerijos daliniai, tarp jų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kavalerijos pulkai. XVIII a. pabaigoje–XIX a. pradžioje „kościuszkόwka“ buvo Italijoje organizuotų Jano Henryko Dombrovskio (Jan Henryk Dąbrowski) legionų ginkluotėje. 

Geležtė nežymiai lenkta, vienašmenė, su plačiu išilginiu grioveliu abiejose pusėse. Geležtės priekinė pusė su išplatėjimu (elmaniu). Geležtėje išgraviruoti įrašai ir papuošimai, skirti 1791 m. gegužės 3 d. konstitucijai atminti. Dešinėje pusėje, tarp dekoro kompozicijų – įrašai: Wolność / Polska. Kairėje pusėje, tarp dekoro kompozicijų – pusnuogio vyro figūra su skydu, kuriame yra įrašas Dzien 3 maja 1791. Efesą sudaro kryžma, pereinanti į apsauginį lankelį stačiais kampais, medinė rankena, aptraukta rudos spalvos aksomu. Kryžma penties pusėje užriestu galu. Rankenos apačioje ir viršuje – žiedai su keturiais, išsidėsčiusiais po du vienas šalia kito, grioveliais. Kryžmai trūksta šio tipo kardams charakteringo disko.