Kardas „kościuszkόwka“
LIMIS portale skelbiamą skaitmeninį turinį galima naudoti komerciniais ir nekomerciniais tikslais. Naudojant skaitmenines bylas, reikia nurodyti šiuos duomenis: autorius; eksponato pavadinimas; pirminės apskaitos numeris arba inventorinis numeris; muziejaus, kuris saugo eksponatą, pavadinimas; eksponato senas.limis.lt puslapio adresas. Tuo atveju, kai autorius nežinomas ar yra anonimas, reikia nurodyti, kad autorius nežinomas arba yra anonimas. Jei naudojama eksponato nuotrauka yra sukurta fotografo, reikia nurodyti ir fotografo vardą bei pavardę.
Vytauto Didžiojo karo muziejus yra pateiktos informacijos savininkas. Visose dokumentų kopijose ir (arba) programose turi būti išsaugotas autorių teisių ženklas ©, užregistruotų prekių ženklai ®, kuriuos draudžiama pašalinti.
Tinklalapį formatuoja, dizainą kuria ir palaiko UAB „Nortal“, UAB „Alna Software“, UAB „Asseco Lietuva“ ir Lietuvos dailės muziejus. Bet kokius dizaino elementus kopijuoti ar imituoti kituose tinklalapiuose yra draudžiama.
Garso ir vaizdo informacija apie eksponatą
Pavadinimas | Kalba |
---|---|
Kardas kościuszkόwka, Lenkija-Lietuva, XVIII amžiaus pabaiga | lietuvių kalba |
Sabre kościuszkόwka, the Poland-Lithuania Commonwealth, the late 18th century | anglų kalba |
Pavadinimas | Kalba |
---|---|
Kardas kościuszkόwka, Lenkija-Lietuva, XVIII amžiaus pabaiga | lietuvių gestų kalba |
LIMIS portale skelbiamą skaitmeninį turinį galima naudoti komerciniais ir nekomerciniais tikslais. Naudojant skaitmenines bylas, reikia nurodyti šiuos duomenis: autorius; eksponato pavadinimas; pirminės apskaitos numeris arba inventorinis numeris; muziejaus, kuris saugo eksponatą, pavadinimas; eksponato senas.limis.lt puslapio adresas. Tuo atveju, kai autorius nežinomas ar yra anonimas, reikia nurodyti, kad autorius nežinomas arba yra anonimas. Jei naudojama eksponato nuotrauka yra sukurta fotografo, reikia nurodyti ir fotografo vardą bei pavardę.
Vytauto Didžiojo karo muziejus yra pateiktos informacijos savininkas. Visose dokumentų kopijose ir (arba) programose turi būti išsaugotas autorių teisių ženklas ©, užregistruotų prekių ženklai ®, kuriuos draudžiama pašalinti.
Tinklalapį formatuoja, dizainą kuria ir palaiko UAB „Nortal“, UAB „Alna Software“, UAB „Asseco Lietuva“ ir Lietuvos dailės muziejus. Bet kokius dizaino elementus kopijuoti ar imituoti kituose tinklalapiuose yra draudžiama.
Muziejus | Vytauto Didžiojo karo muziejus | ||
Fondas | pagrindinis | ||
Eksponato tipas | kardas | ||
Sritys | istorija, karyba | ||
Inventorinis numeris | VDKM G 427 | ||
Matmenys | ilgis (bendras) – 943 mm ilgis (geležtės) – 827 mm storis (geležtės ties kryžma) – 10,3 mm plotis (geležtės ties kryžma) – 36 mm masė – 0,78 kg | ||
Medžiagos | plienas medis aksomas | ||
Atlikimo, pagaminimo technika | kalimas pjovimas šlifavimas poliravimas | ||
Autentiškumas | originalas | ||
Pagaminimo data | XVIII a. pab. | ||
Pagaminimo vieta | Abiejų Tautų Respublika
|
Aprašymas
Eksponato aprašymas | Kardas – kertamasis arba kertamasis duriamasis ginklas, daugiau ar mažiau lenkta, vienašmene geležte, atvira arba uždara rankena. Smūgis lenkta geležte iš kirčio pereidavo į pjovimą, kuris padidindavo ginklo efektyvumą. Įvairiuose kraštuose susiformavo tam tikri kardų tipai ir atmainos. Kardo kilmė yra rytietiška. Jį savo esme atitinkantys ginklai atsirado Azijoje tarp IV ir VI a. klajoklių tiurkų ir mongolų gentyse. VII–VIII a. kardai paplito pas Vidurinės Azijos ir Rytų Europos klajoklius. Šių ginklų raida Europoje susijusi su Turkija ir jos įtakoje buvusia bei turkiškus kardus adaptavusia Vengrija, iš kur kilo ir daugeliui kalbų bendras ginklo pavadinimas (vengr. szabni – pjauti). XVIII–XIX a. Europos kariuomenių naudoti kardai buvo vidutiniškai išlenktomis geležtėmis, uždaromis rankenomis, kurias dengdavo masyvios, kiek griozdiškos gardos. Paradinių kardų paviršius buvo nikeliuojamas, chromuojamas, chemiškai ėsdinimas, graviruojamas, puošiamas kitais būdais išgaunamais ornamentais ir įvairiomis kompozicijomis. XVIII a., ypač pabaigoje, Abiejų Tautų Respublikoje buvo paplitęs kovinis kardas „kościuszkόwka“, kurio pavadinimas kilo iš 1794 m. sukilimui vadovavusio Tado Kosciuškos pavardės. Tai buvo lenkiškųjų kardų bruožus turintis ginklas, kurio efesas išsiskyrė kryžma pereinančia į lankelį užlenktą dviem stačiais kampais ir apsauginiu skydeliu (dažnais atvejais). Šio tipo kardais Lenkijoje ir Lietuvoje buvo ginkluoti pėstininkų ir artilerijos karininkai, kavalerijos daliniai, tarp jų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kavalerijos pulkai. XVIII a. pabaigoje–XIX a. pradžioje „kościuszkόwka“ buvo Italijoje organizuotų Jano Henryko Dombrovskio (Jan Henryk Dąbrowski) legionų ginkluotėje.
Geležtė nežymiai lenkta, vienašmenė, su plačiu išilginiu grioveliu abiejose pusėse. Geležtės priekinė pusė su išplatėjimu (elmaniu). Geležtėje išgraviruoti įrašai ir papuošimai, skirti 1791 m. gegužės 3 d. konstitucijai atminti. Dešinėje pusėje, tarp dekoro kompozicijų – įrašai: Wolność / Polska. Kairėje pusėje, tarp dekoro kompozicijų – pusnuogio vyro figūra su skydu, kuriame yra įrašas Dzien 3 maja 1791. Efesą sudaro kryžma, pereinanti į apsauginį lankelį stačiais kampais, medinė rankena, aptraukta rudos spalvos aksomu. Kryžma penties pusėje užriestu galu. Rankenos apačioje ir viršuje – žiedai su keturiais, išsidėsčiusiais po du vienas šalia kito, grioveliais. Kryžmai trūksta šio tipo kardams charakteringo disko. |
Kiti pavadinimai
Pagrindinis pavadinimas
Pavadinimas | Kalba | Tipas | Data | |||
---|---|---|---|---|---|---|
Kardas „kościuszkόwka“ | daugiau informacijos...
|
Papildomi pavadinimai
Pavadinimas | Kalba | Tipas | Data | |||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Sabre kościuszkόwka, the Poland-Lithuania Commonwealth, the late 18th century | anglų kalba | daugiau informacijos...
|
Informacija apie aprašą
Duomenis pateikė | Laurynas Tamulynas |