Trabantų (asmens sargybinių) alebarda
LIMIS portale skelbiamą skaitmeninį turinį galima naudoti komerciniais ir nekomerciniais tikslais. Naudojant skaitmenines bylas, reikia nurodyti šiuos duomenis: autorius; eksponato pavadinimas; pirminės apskaitos numeris arba inventorinis numeris; muziejaus, kuris saugo eksponatą, pavadinimas; eksponato senas.limis.lt puslapio adresas. Tuo atveju, kai autorius nežinomas ar yra anonimas, reikia nurodyti, kad autorius nežinomas arba yra anonimas. Jei naudojama eksponato nuotrauka yra sukurta fotografo, reikia nurodyti ir fotografo vardą bei pavardę.
Vytauto Didžiojo karo muziejus yra pateiktos informacijos savininkas. Visose dokumentų kopijose ir (arba) programose turi būti išsaugotas autorių teisių ženklas ©, užregistruotų prekių ženklai ®, kuriuos draudžiama pašalinti.
Tinklalapį formatuoja, dizainą kuria ir palaiko UAB „Nortal“, UAB „Alna Software“, UAB „Asseco Lietuva“ ir Lietuvos dailės muziejus. Bet kokius dizaino elementus kopijuoti ar imituoti kituose tinklalapiuose yra draudžiama.
Garso ir vaizdo informacija apie eksponatą
Pavadinimas | Kalba |
---|---|
Trabantų, arba asmens sargybinių, alebarda, Šventoji Romos imperija, XVI amžiaus pabaiga – XVII amžiaus pradžia | lietuvių gestų kalba |
LIMIS portale skelbiamą skaitmeninį turinį galima naudoti komerciniais ir nekomerciniais tikslais. Naudojant skaitmenines bylas, reikia nurodyti šiuos duomenis: autorius; eksponato pavadinimas; pirminės apskaitos numeris arba inventorinis numeris; muziejaus, kuris saugo eksponatą, pavadinimas; eksponato senas.limis.lt puslapio adresas. Tuo atveju, kai autorius nežinomas ar yra anonimas, reikia nurodyti, kad autorius nežinomas arba yra anonimas. Jei naudojama eksponato nuotrauka yra sukurta fotografo, reikia nurodyti ir fotografo vardą bei pavardę.
Vytauto Didžiojo karo muziejus yra pateiktos informacijos savininkas. Visose dokumentų kopijose ir (arba) programose turi būti išsaugotas autorių teisių ženklas ©, užregistruotų prekių ženklai ®, kuriuos draudžiama pašalinti.
Tinklalapį formatuoja, dizainą kuria ir palaiko UAB „Nortal“, UAB „Alna Software“, UAB „Asseco Lietuva“ ir Lietuvos dailės muziejus. Bet kokius dizaino elementus kopijuoti ar imituoti kituose tinklalapiuose yra draudžiama.
Muziejus | Vytauto Didžiojo karo muziejus | ||||
Fondas | pagrindinis | ||||
Eksponato tipas | alebarda | ||||
Sritys | istorija, karyba, sausumos pajėgos | ||||
Inventorinis numeris | VDKM G 499 | ||||
Matmenys | ilgis (bendras) – 2118 mm ilgis (antgalio su apkaustais) – 634 mm ilgis (antgalio be apkaustų) – 451 mm ilgis (kirvio ašmenų) – 89 mm storis (kirvio) – 3 mm plotis (antgalio tarp kirvio kablio galų) – 188 mm skersmuo (movos išorinis storiausioje vietoje) – 35 mm skersmuo (koto priekyje) – 32 mm skersmuo (koto gale) – 32,5 mm masė – 1,80 kg | ||||
Medžiagos | plienas medis aksomas žalvaris šilkas | ||||
Atlikimo, pagaminimo technika | kalimas pjovimas kirpimas šlifavimas drožimas | ||||
Autentiškumas | originalas | ||||
Pagaminimo data | XVI a. pab. – XVII a. pr. | ||||
Pagaminimo vieta | Šventoji Romos imperija
|
Aprašymas
Eksponato aprašymas | Alebarda – ilgakotis ginklas, kirvio, ieties ir kare naudoto kablio sintezė. Ginklo pavadinimas kildinamas iš žodžių „Halm“ (kotas) ir „Barte“ (kirvis). Alebardos antgalį sudaro ietigalis, tarp jo bei movos esantis kirvis ir priešingoje pusėje formuojamas kablys arba kitas kaunamasis elementas (kai kuriais atvejais dar vienas kirvis). Antgalio tvirtinimas prie koto sustiprintas ilgais, movos tąsa tampančiais apkaustais. Alebarda turėjo kilti iš bardišiui artimo valstiečių ginklo XIII–XIV a., kuomet šveicarų kalviai išmoko minkštą kirvio pagrindą apgaubti kietos geležies apvalkalu ir taip pagaminti netrapią, lanksčią ir drauge didele kertamąja galia pasižyminčią geležtę. Alebardos atsirado tobulėjant šarvams. Kalavijai ir kiti ankstesni ginklai jau ne visuomet tiko metalinėms šarvų plokštėms pralaužti. Tokiu didesnę jėgą turinčiu ginklu tapo alebarda. Ja buvo galima durti kaip ietimi, naudojant ilgą kotą smogti galingus, šarvus pralaužiančius kertamuosius smūgius, o kitoje pusėje esančiu kabliu nutraukti nuo žirgo raitelį. Alebardas pirmieji pradėjo naudoti šveicarų pėstininkai. Kaip tik šiais ginklais ir ilgomis ietimis (pikėmis) daugelyje mūšių XV–XVI a. jie įveikė Habsburgų ir burgundų kavaleriją. Alebardos buvo labai efektyvios, todėl paplito visoje Europoje. Čia kartu su pikėmis jos ilgam tapo vienais svarbiausių pėstininkų ginklų. Atskiruose kraštuose susiformavo savita forma ir puošyba išsiskiriančios alebardų rūšys, pavyzdžiui, šveicariškoji, vokiškoji, itališkoji, olandiškoji ir kt. Tam tikrų būdingų bruožų įgavo atskirose žemėse pagamintos alebardos, pavyzdžiui, vokiškosios alebardos atmainos susiformavo Tirolyje, Bavarijoje. XVI a. antrojoje pusėje alebardos kirvis įgavo pusmėnulio formą ir palengvėjo, o ietigalis labai pailgėjo, todėl ginklas tapo labiau duriamuoju. Kai kur alebardų ietigaliai buvo platesni, įgavo lapo formą. Ilgainiui, atsisakant kai kurių kovinių funkcijų, alebardų antgaliai darėsi vis lengvesni ir puošnesni. Antgaliai būdavo puošiami graviravimo, cheminio ėsdinimo, kalimo arba ornamentų bei simbolių išpjaustymo būdu. Kotą pradėta dengti aksomu, kuris būdavo pritvirtinamas paauksuotomis, žalvarinėmis vinimis, o prie antgalio arba po juo pritaisomas šilkinis kutas. XVII–XVIII a. alebardos vis dar buvo naudojamos kariuomenėje. Šiuo laikotarpiu tai buvo puskarininkių ir gvardijos, trabantų (sargybinių) ginklas. Alebardas taikos ir karo metu naudojo Šventojoje Romos imperijoje (vokiečių kraštuose) funkcionavusi leibgvardija. Alebardos, kaip reprezentaciniai ginklai, naudojamos sargybinių ir mūsų laikais (Popiežiaus asmens sargybiniai šveicarai).
Ginklą sudaro antgalis lapo formos plačiu ietigaliu su briauna per vidurį, nedideliu pusmėnulio formos kirviu, kabliu bei mova su apkaustais ir aksomu trauktas kotas. Antgalio paviršius ietigalyje puoštas cheminio ėsdinimo būdu suformuotais augaliniais ornamentais ir gyvūnų atvaizdais (dešinėje – trys paukščiai ir gyvatė, kairėje – voverė ir paukštis). Kirvyje perforuotos 9 į grupes po 3 išdėstytos skylės. Kablyje trikampiu išdėstytos 3 skylutės. Prie movos yra išlikę aukso spalvos kuto likučiai. Apkaustai paslėpti kotą dengiančio aksomo. Kotas aptrauktas žalvarinių vinelių laikomu žalios spalvos aksomu. |
Kiti pavadinimai
Pagrindinis pavadinimas
Pavadinimas | Kalba | Tipas | Data | |||
---|---|---|---|---|---|---|
Trabantų (asmens sargybinių) alebarda | daugiau informacijos...
|
Papildomi pavadinimai
Pavadinimas | Kalba | Tipas | Data | |||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Halberd of trabants or bodyguards, Holy Roman Empire, the late 16th century – early 17th century | anglų kalba | daugiau informacijos...
|
Informacija apie aprašą
Duomenis pateikė | Laurynas Tamulynas |