Šis šautuvas yra vienas pirmųjų Vytauto Didžiojo karo muziejaus ginklų rinkinio eksponatų. Šautuvas, dar žinomas pavadinimu „berdankė“, buvo vienas geriausių savo laikmečio ginklų. Jo autorystė priklauso amerikiečiui plk. Hairemui Berdanui (Hiram Berdan, 1824–1893), šaunamųjų ginklų dalių išradėjui, JAV pilietinio karo metu vadovavusiam specialiosios paskirties rinktiniams šauliams. Ginklas su tam tikrais pakeitimais buvo pritaikytas Rusijos kariuomenei, o patys pirmieji šio modelio šautuvai buvo riešutmedžio ir beržo apsodais, pagaminti Birmingeme, Didžiojoje Britanijoje, bet modernizavus Tulos ginklų gamyklą, šautuvas buvo pradėtas gaminti būtent ten. Šautuvai „Berdan Nr. 2“ buvo gaminami ir kituose Rusijoje ginklų gamybos centruose – Iževske ir Sestrorecke. XIX a. 8-ajame dešimtmetyje šiais šautuvais buvo apginkluota visa Rusijos kariuomenė. Tai buvo šautuvas su šliaužiamąja spyna, užtaisomas vienu šoviniu. Ginklo svoris be durtuvo buvo apie 4200 g. „Berdan Nr. 2“ buvo paskutinis Rusijos kariuomenės vienašūvis masinės gamybos šautuvas. XIX a. 9-ojo dešimtmečio pabaigoje ginkluotėje jį pakeitė naujos kartos šautuvas „Mosin-Nagant“. Norėdama sutaupyti lėšų ir nenorėdama atiduoti šių ginklų išlydymui, karinė vadovybė perdarė dalį pėstininkų, dragūnų, kazokų šautuvų ir karabinų į medžioklinius, kurie tapo prieinami civiliams asmenims. Vykstant Pirmajam pasauliniam karui, 1915–1916 m., Rytų fronte trūkstant ginklų, šie šautuvai buvo sugrąžinti į apginklavimą  iš ginklų sandėlių. Jais buvo apginkluojami Rusijos kariuomenės užnugario daliniai. Šautuvais „Berdan Nr. 2“ buvo ginkluoti ir atkurtos Lietuvos kariuomenės kariai, kurie juos naudojo Nepriklausomybės kovose ir pirmaisiais taikos metais.

1870 m. modelis, kalibras – 10,75 mm, Nr. 1661. Vidinėje ginklo pusėje, vamzdyje, žemiau taikiklio – mažesnė П apskritime / didesnė П apskritime / D  / numeris, kurį dengia apsodas. Ginklo viršuje, vamzdyje, tarp taikiklio ir apkausto – Ижевскій Оруже...й заводъ. 1887 г. № 1661; uokse – dvigalvis Rusijos erelis; spynoje – Nr. II55...9  ir 7... (prie rankenėlės); buožės pado apkauste – strėlė (Iževsko ginklų gamyklos žymuo). Ginklo išorinėje pusėje, uokse – 1661; taikiklio pagrinde – B; vamzdyje, žemiau taikiklio – T apskritime / D / 3 / T su karūna. Ginklo apačioje, tarp priekinio nuleistuko apsaugos tvirtinimo varžto ir nuleistuko apsaugos – vienareikšmiškai neidentifikuojami simboliai. Išorinėje ginklo pusėje buožėje yra žalvarinė plokštelė su senu numeriu 7. Ginklas be grūstuvo. Apsodas pagamintas iš šviesios spalvos medienos, lakuotas. Ginklas su adatiniu keturbriauniu 1870 m. modelio pėstininkų durtuvu. Durtuvo apatinėje pusėje alkūnėje: П apskritime / ВФ / strėlė. Durtuvo viršutinėje pusėje alkūnėje – Nr. 71556. Trūksta durtuvo fiksavimo žiedo varžto.