Vien tik Lietuvos dailės muziejuje saugoma arti dviejų dešimčių Prano Domšaičio tapytų Austrijos peizažų, jų yra likę ir dailininko lankytose ar gyventose vietose Austrijoje. Su šia šalimi susijęs ir dramatiškas P. Domšaičio gyvenimo tarpsnis, tekęs Antrojo pasaulinio karo metams ir pokariui. Jis buvo nulemtas politinės situacijos Vokietijoje ir Europoje. 1933-aisiais Vokietijoje į valdžią atėję nacionalsocialistai pradėjo įgyvendinti grynojo arijų meno politiką, pasireiškusią aršiu moderniojo meno, pavadinto išsigimusiu, puolimu. Kampanija prieš modernųjį meną palietė ir P. Domšaitį. Jo, kaip ir kitų žymių modernistų, kūriniai buvo metami iš muziejų, naikinami.  Lietuvių išeivijos poetas Kazys Bradūnas (1917–2009) yra pasakęs: „Hitlerinės Vokietijos laikais Domšaičiui teko garbė būti išmestam kaip modernistui iš visų galerijų ir muziejų, kartu su vokiečių ekspresionizmo didžiūnais – Nolde, Barlachu, Kolvitc, Kirchneriu, Miuleriu, Diksu, su norvegu Munku, olandu van Gogu ir kitais.“
Patekęs į nepageidaujamų dailininkų sąrašus, P. Domšaitis apie 1938-uosius skubiai išvyko iš Berlyno ir rado prieglobstį Austrijoje, Karintijos (Kärnten) žemėje. Ego prie Fakerio ežero  (Egg am Faaker See) kaime P. Domšaitis gyveno keletą metų. Fakerio ežero ir aplink jį stūksančių kalnų, kaip ir šio paveikslo centre iškilusio Mitagskegelio (Mittagskögel) kalno, motyvai atpažįstami ne viename to laikotarpio peizaže („Fakerio ežeras. Austrija“, 1933, „Austrijos peizažas“, 1936). P. Domšaičio kalnų peizažai pasižymi ypatingu plačios erdvės pojūčiu, tiksliai perteikta nuotaika. Nesignuota.

Aprašė Kristina Jokubavičienė