a) Gėlių natiurmortai – išskirtinė Domšaičio kūrybos sritis. Po 1937 metų, kai Domšaičio paveikslas „Pagarbinimas“ (1925) buvo konfiskuotas iš Berlyno nacionalinės galerijos ir eksponuotas kilnojamojoje „Išsigimusio meno“ („Entartete Kunst“) parodoje Hamburge, dailininkui įsigaliojo profesinės veiklos draudimas: jis negalėjo įsigyti tapybai reikalingų medžiagų, dalyvauti parodose, oficialiai pardavinėti paveikslų. Tai buvo neramūs laikai. Dailininkas, išgyvenęs kūrybinę krizę, tapė tik neutralius gėlių natiurmortus ir vieną kitą peizažą.
Antrojo pasaulinio karo metais ir pokariu Domšaitis pakartojo karo pabėgėlių kelius. Austrijoje buvo priverstas mainyti paveikslus į taip trūkstamą drobę, aliejinius dažus ar maisto produktus. Gėlių vaizdai labiausiai tikdavo užsakovams. Pas privačius asmenis Forarlbergo žemėje šiandien yra likę per trisdešimt Domšaičio gėlių natiurmortų. Šis natiurmortas būdingas to meto dailininko kūrybai: paprasta centrinė kompozicija, vaizduojama tik vaza (kurią atpažinsime bent keliuose paveiksluose) su pamerktomis gėlėmis. Neutralus fonas ir nedetalizuota aplinka sutelkia dėmesį į drobės centre esančią spalvingą gėlių – gvaizdūnių, aguonų, rožių – puokštę. Tapytojas meistriškai perteikia išsklaidytą apšvietimą, o fono potėpių judėjimas kuria įspūdį, jog nuo gėlių į visas puses sklinda šviesos pluoštai. Nežiūrint laikotarpio išgyvenimų, šis natiurmortas, kaip ir kiti tuo metu sukurtieji, spinduliuoja šviesias emocijas, o spalvinis sprendimas atskleidžia tapytojo koloristo gebėjimus.

Signuota apačioje dešinėje : monograma „FD”.

Aprašė Kristina Jokubavičienė