Tai ankstyvasis modernus Vytauto Kasiulio paryžietiškojo laikotarpio kūrinys, vaizduojantis interjere gulinčią apsinuoginusią merginą. Savo dekoratyvia ekspresija ir apibendrinta raiška ši drobė artima kitiems Vytauto Kasiulio kūriniams, eksponuotiems pirmojoje Paryžiaus parodoje 1949 metais.

Panašumų galime įžvelgti ir 6-ojo dešimtmečio pradžioje Paryžiuje sukurtose Kasiulio knygų iliustracijose. Vienas ryškiausių pavyzdžių – dailininko iliustruota latvės poetės Ilonos Leimanės poezijos knyga „Ugnies paukštė“ (Ugunsputns, 1951). Jos iliustracijose ryškėja ta pati atskirais segmentais išsiskaidanti, nuogo kūno atspaudą primenanti moters figūros transformacija, veidas, kuriame tik nužymėti unifikuoti bruožai, galvą gaubiantis garbanų vainikas. Drobėje dominuoja ryškus kontrastingas koloritas – juoda, raudona, mėlyna. Dailininko dėmesys sutelktas į aktyvią spalvinę dėmę, dekoratyvines galimybes.

Gyvenant Freiburge ir pirmaisiais metais Paryžiuje įvyko lemtingas dailininko pasirinkimas – stilistinis posūkis dekoratyvumo ir estetizmo link. Kasiulį ypač žavėjo moderniosios prancūzų meno kryptys. Jis patyrė ekspresionizmo bei fovizmo įtaką. Tai liudija šio laikotarpio kūriniuose pastebimas tradicinės perspektyvos nykimas, padidėjęs dailininko dėmesys spalvai ir formai, siužetų ir tematikos pasirinkimas.