Miškas ankstyvą rytmetį. Pirmame plane – kelmai, nukirsti medžiai, du žmonės, kertantys aukštą medį. Toliau rūke matyti paskendęs miškas. Iš rūko tarytum kyla senio ir mergelės figūros. Signatūra kairėje, apatiniame kampe. 

Kūrinys eksponuotas II lietuvių dailės parodoje.

Pats A. Žmuidzinavičius taip atsiliepia apie šį darbą: „Prisimenu dar vieną kertamų miškų tema paveikslą (1907 m.). Jis vaizdavo iškirstą aukštą pušyną ir pirmame plane kertančias gražią pušį žmogystas. Susidariusios iš ankstyvo ryto rūkų tartum senio ir mergelės dvasios dramatiškose pozose sielojasi dėl tokio barbariško darbo. Tas paveikslas buvo išstatytas II-oje lietuvių dailės parodoje Vilniuje ir vėliau Rygoje, kur jį įsigijo vienas vietos lietuvis.

Tas paveikslas pasidarė labai populiarus Lietuvoje. Jis išpopuliarėjo, manau, ne tiek dėl paties paveikslo meninės vertės, kiek dėl jo išleistų reprodukcijų-atvirukų, kur paveikslui paimtas iš Maironio eilėraščio pavadinimas „Miškas ūžia, verkia, gaudžia...“. Tai, matyti, jaudino žiūrovus. Tų atvirukų paplito daug tūkstančių.“

A. Žmuidzinavičius. Paletė ir gyvenimas. 1961 m., p. 392