Šis XVI–XVII a. sandūroje kūręs italų menininkas savo karjerą pradėjo kaip skulptorius garsiosios Milano katedros dirbtuvėje. Jo paveikslas į muziejaus rinkinius atkeliavo iš baronų von der Roppų kolekcijos Pakruojo dvare. Prokačinis yra nutapęs ne vieną darbą pagal šį XVII a. mene populiarų siužetą, tad to paties pavadinimo jo darbai puošia ne tik mūsų galeriją, bet ir Ermitažą, Bolonijos ir Breros pinakotekas. 
Šv. Kotryna Aleksandrietė, pasak „Aukso legendos“, gyveno IV a., buvo nepaprastai graži Aleksandrijos princesė ir karalienė, garsėjusi išsilavinimu ir iškalba. Jos geidė pats imperatorius Makscencijus, tačiau Kotryna priėmė krikščionių tikėjimą ir paaukojo savo gyvenimą Kristui. Jokie kankinimai ir argumentai neįstengė palaužti jos tikėjimo. Anot legendos, vienoje iš vizijų šv. Kotryna regėjo savo mistines sutuoktuves su Kristumi. Būtent šis siužetas yra labai mėgstamas dailėje. Eksponuojamame Prokačinio darbe susipina iš manierizmo perimtas elegantiškumas ir išilgintų proporcijų figūros, akademistams būdingas idealizuotas veikėjų grožis, barokiškas juslingumas ir nauji šviesokaitos efektai.

„Mistinės šv. Kotrynos sužieduotuvės“.

Šv. Kotryna Aleksandrietė (IV a.), pasak „Aukso legendos“, buvusi nepaprastai graži Aleksandrijos princesė ir karalienė, nuo mažens garsėjusi savo mokytumu ir iškalba. Jos geidė pats imperatorius Makscenijus. Tačiau Kotryna priėmė krikščionių tikėjimą ir paaukojo savo gyvenimą Kristui. Jokie kankinimai ir argumentai neįstengė palaužti jos tikėjimo. Anot legendos, vienoje iš vizijų šv. Kotryna regėjo savo mistines sutuoktuves su Kristumi. Būtent šis siužetas yra labai mėgstamas dailėje.