Šv. Jonas Krikštytojas

Rezervuoti vizito laiką
Užsakyti geros kokybės skaitmeninį vaizdą
Muziejus Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus
Fondas pagrindinis
Eksponato tipas paveikslas 
Sritys dailė
Inventorinis numeris ČDM Mt 1544
Matmenys aukštis – 128 cm
plotis – 101 cm
Medžiagos drobė 
Atlikimo, pagaminimo technika aliejinė tapyba 
Autentiškumas originalas 
Autorius (-iai)
Sukūrimo data XVII a. III ketv.

Aprašymas

Eksponato aprašymas

Luka Džiordanas – garsus neapolietiško baroko atstovas. Jis mokėsi Riberos dirbtuvėje, vėliau Romoje studijavo Rafaelio, brolių Karačių ir Mikelandželo kūrybą, žavėjosi Ticiano ir Veronezės darbais, buvo Rembranto ir Rubenso kūrybos gerbėjas. Džiordanas garsėjo kaip puikus įvairių meistrų kūrybos pamėgdžiotojas ir nepaprastai produktyvus dailininkas. Dėl greito darbo tempo jis buvo pramintas Luca Fa Presto – išvertus į lietuvių kalbą tai reiškia „Luka, dirbk greitai“. Pradėjęs nuo tamsios, realistiškos manieros, vėliau Džordanas atrado savitą kūrybos braižą, prisodrintą šviesos, spindinčių spalvų, judėjimo bei dramatiško veiksmo, ir tapo rokoko epochos pranašu.
Kūrinio plastiniame sprendime akivaizdi tuo metu populiaraus Karavadžo ir L. Giordanos mokytojo J. De Riberos kūrybos įtaka, kurią rodo pirmajame drobės plane išryškintas pusiaufigūris šventojo atvaizdas, neutralus fonas, šilta rusvų žemės tonų gama, ryškūs šviesos ir tamsos kontrastai, sukoncentruojantys žiūrovo dėmesį į meistriškai nutapytą šv. Joną Krikštytoją ir avinėlį. Šventasis pavaizduotas su savo atributais – nendriniu kryžiumi ilgu plonu stiebu ir avinėliu, Jėzaus Kristaus simboliu. Kadangi dalį jaunystės šv. Jonas praleido dykumoje kaip atsiskyrėlis, kur dėvėjo tik kupranugario vilnos apsiaustą ir maitinosi skėriais bei medumi, kupranugario vilnos apsiausto fragmentas jo apdare atpažįstamas po raudona draperija (būsimos kankinystės nuoroda) ir šioje drobėje. Efektingą barokinę dramaturgiją paveiksle išryškina kompozicinėje įstrižainėje sumodeliuota šventojo figūra: jis žvelgia į dangų dešinėje, tarsi jau numatydamas Šventosios Dvasios nusileidimą balandžio pavidalu (balandis, krikštijant Jėzų Jordano upėje, parodė Dievo Sūnų, atėjusį išganyti žmonijos), o kaire ranka pila vandenį ant tiesiai į mus žiūrinčio avinėlio kairiajame paveikslo kampe. Taigi, drobėje išskiriama ne tik šv. Jono kaip Pirmojo krikštytojo funkcija, taip akcentuojant ir paties Krikšto sakramento svarbą. Ikonografiškai ryškinamas šv. Jono kaip tarpininkaujančios figūros vaidmuo (jis tik nurodė į Dievo sūnų), tad jis ir žvelgia anapus įprastos erdvės, už paveikslo ribų, laukdamas ženklo, kaip įvykdyti jam skirtą misiją. Tiesioginio kontakto su žiūrovu vaidmuo paliktas nuolankiai į mus žiūrinčiam avinėliui, kuris simboliškai įkūnija svarbiausią išganymo istorijos Asmenį.

Teksto aut. Violeta Krištopaitytė ir Irmantė Šarakauskienė

Kiti pavadinimai

Pagrindinis pavadinimas

Pavadinimas Kalba Tipas Data  
Šv. Jonas Krikštytojas daugiau informacijos...

Istorijos, kultūros, dailės informacija

Siužetas

Jonas Krikštytojas laikomas paskutiniuoju Senojo Testamento pranašu ir pirmuoju Naujojo Testamento šventuoju, artimiausiu Jėzaus Kristaus pirmtaku. Gimė Jeruzalės kunigo Zacharijo ir Švč. M. Marijos giminaitės Elzbietos šeimoje. Prieš jam gimstant, angelas Gabrielius perspėjo šventykloje aukojantį smilkalus Zachariją, kad jam gims sūnus su Elijo dvasia ir galybe. Dalį jaunystės praleidęs dykumoje, Jonas Krikštytojas Jordano žemupyje pradėjo pranašo veiklą, skelbė artėjančią Dievo karalystę, upėje krikštijo atgailaujančiuosius. Jis pakrikštijo ir Jėzų ir pavadino jį Mesiju. Vėliau karalius Erodas uždarė Joną Krikštytoją į kalėjimą už tai, kad jis griežtai pasmerkė neteisėtas karaliaus vedybas su brolio žmona Erodiada, ir, jos dukros Salomės prašomas, nukirsdino Jonui Krikštytojui galvą.

Informacija apie aprašą

Duomenis pateikė Rasa Elena Kisielis

Eksponato autorinės turtinės teisės