Ritinio formos į viršų siaurėjanti vaza. Viršutinė dalis dekoruota stambiais realistiniais gelsvai žalsvais klevo lapais melsvai pilkame fone. Apatinė dalis melsvai balta, dugne žalias poglazūrinis Nikolajaus antrojo ženklas su karūna viršuje ir 1909 m. Vaza priklauso „ritininių“ vazų grupei, kurios tuo metu buvo labai populiarios. Rusijoje, nuo 1900-ųjų įsivyravus masinei gamybai, Imperatoriškojo porceliano manufaktūra išgyveno meninį pakilimą, kurio buvo netekusi XIX a. pabaigoje. Tuo metu kviesti žymūs rusų tapytojai ir skulptoriai, tarp jų dailininkai simbolistai Viktoras Vasnecovas, Konstantinas Somovas, Aleksandras Benua ir kiti. Tolesnė fabriko veikla susijusi su secesijos estetikos įsigalėjimu, palaipsniui suskirstant gaminius į dvi kategorijas – „techninę“ ir „meninę“. Sekant Kopenhagos dirbtuvių pavyzdžiais, gamintos paprastų, lakoniškų formų dekoratyvinės vazos, puoštos monochromine peizažine tapyba baltame fone.