„Mažosios Lietuvos ir Lietuvos Respublikos politikos, religijos, visuomenės veikėjas, literatas. Evangelikų liuteronų kunigas (1900). Filosofijos daktaras (1900; disertacija apie Wolfenbüttelio lietuviškos postilės rankraštį, vokiečių kalba išspausdinta 1900–1904). Latvijos universiteto garbės daktaras (1933). 1892–1896 m. Karaliaučiaus ir Berlyno universitetuose studijavo teologiją ir filosofiją. Nuo 1894 m. „Prussia“ draugijos Karaliaučiuje narys. 1900–1919 m. kunigavo Klaipėdos krašte. 1903–1918 m. Prūsijos landtago deputatas. 1904–1931 m. redagavo laikraštį „Pagalba“. 1905–1939 m. draugijos „Sandora“ pirmininkas. Steigė lietuvių jaunimo, labdaros organizacijas, senelių prieglaudas, knygynus, bibliotekas. Lietuvių literatūros draugijos, Lietuvių mokslo draugijos narys. Daugelio lietuvių etnografinių parodų Mažosios Lietuvos miestuose ir Berlyne rengėjas. Per Pirmąjį pasaulinį karą rūpinosi Rusijos kariuomenės belaisviais lietuviais. Nuo 1918 m. lapkričio 16 d. Prūsų Lietuvos (Mažosios Lietuvos) tautinės tarybos pirmininkas; vokiečių paveiktas kuriam laikui pareigų atsisakė ir nepasirašė lapkričio 30 d. Tilžės akto. 1920 m. kooptuotas į Lietuvos Tarybą. 1922 m. V. Gaigalaitis vadovavo Klaipėdos krašto (KK) lietuvių delegacijai Ambasadorių konferencijoje. Pirmosios lietuviškos gimnazijos Klaipėdoje (1922) vienas steigėjų. Suorganizavo KK muziejaus (1924) ir mokyklų (1926) draugijas. 1925–1933 m. Lietuvos evangelikų liuteronų konsistorijos prezidentas; priešinosi KK vokietinimui. V. Gaigalaitis – vienas evangelikų teologijos fakulteto (1925–1936) Lietuvos universitete steigėjų, 1927–1928 m. fakulteto dekanas, iki 1936 m. Naujojo įstatymo katedros vedėjas; profesorius (1929). 1939 m. kovo mėn. optavo Lietuvos pilietybę, 1940 m. sausio mėn. atsikėlė į Kretingą. 1940 m. viduryje emigravo į Vokietiją; gyveno policijos prižiūrimas. 1994 m. V. Gaigalaičio palaikai perlaiduoti Elniškės kapinaitėse prie Priekulės... Parašė 25 knygas ir knygeles. Svarbesnės: „Evangeliški surinkimai Prūsų Lietuvoje“ (1905), „Lietuvos nusidavimai ir mūsų rašliava“ (pirmoji Mažosios Lietuvos spaudos apžvalga; 1912), „Kristijonas Donelaitis, jo gyvastis ir darbai“ (pirmasis donelaitikos veikalas lietuvių kalba, 1913), „Lietuva – okupuotas kraštas, tauta ir jos dvasinės srovės“ („Litauen, das besetze Gebiet, sein Volk und dessen geistigen Strömungen 1917“), „Evangelikų liuteronų bažnyčia Lietuvoje“ („Die evangelische-lutherische Kirche in Litauen“, 1929), „Lietuvos Evangelikų bažnytinio gyvenimo problemos“ (1935), „atsiminimai“ (1998). Redagavo Biblijos 1908 m. leidimą (lot. raidynu). Gedimino 3 (1928) ir 2 (1930) laipsnio ordinas. Latvijos Trijų žvaigždžių 4 laipsnio ordinas (1935).“ (A. Juška ir kt., Visuotinė lietuvių enciklopedija, sud. A. Žilius, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004, t. 6, p. 325).