Muziejininkė, meno istorikė. Gimė 1924 m. rugpjūčio 15 d. Piliuonoje (Panemunės vls., dab. Kauno r.).

1944–1945 m. dirbo Piliuonos pradžios mokykloje. 1945–1950 m. studijavo Vilniaus universitete (muziejininkystę). 1949–1950 m. dirbo Lietuvos mokslų akademijos Istorijos ir etnografijos muziejuje, 1950–1952 m. – Lietuvos MA Istorijos instituto Etnografijos sektoriuje. 1952 m. už dalyvavimą pasipriešinime sovietų okupaciniam režimui kalėjo Archangelsko srities Jercevo moterų lageryje. 1956 m. grįžo į Lietuvą. 1957–1959 m. ir 1961–1983 m. dirbo Kauno M. K. Čiurlionio dailės muziejuje (1965–1974 m. Liaudies meno skyriaus vedėja), 1959–1960 m. – Lietuvos valstybės respublikinėje bibliotekoje Kaune. Nuo 1988 m. P. Galaunės kultūrinio palikimo saugotoja ir tvarkytoja. K. Galaunienės iniciatyva 1966 m. įsteigtas NČDM padalinys – A. ir P. Galaunių namai.

Sudarė P. Galaunės raštų bibliografiją (knyga „Paulius Galaunė: Dailės ir kultūros baruose“ 1970), su kitais – albumus „Lietuvių liaudies menas. Drabužiai“ (1974), „Lietuvių liaudies menas“ (kn. 1, 1993). Parašė prisiminimus apie diplomatą J. Urbšį, teisės prof. T. Petkevičių, dail. J. Jablonskytę-Petkevičienę ir V. Kisarauską, muziejininkę A. Mikėnaitę.

Įvertinimas: Gedimino 5 laipsnio ordinas (1997).