Tapytojas, grafikas, scenografas. Gimė 1893 m. spalio 18 d. Giršinuose (Mosėdžio vls., dab. Skuodo r.), mirė 1969 m. gruodžio 7 d. Niujorke.
Poetės Onos Galdikaitės brolis. Pedagogės, visuomenės veikėjos Magdalenos Galdikienės vyras.

1917 m. baigė A. Štiglico techninio piešimo mokyklą Sankt Peterburge. 1918 m. grįžo į Lietuvą. 1918–1920 m. dėstė „Saulės“ mokytojų seminarijoje ir gimnazijoje Kaune, 1922–1940 m. (su 1929–1930 m. pertrauka) – Kauno meno mokykloje (nuo 1926 m. vadovavo grafikos studijai), 1940–1943 m. – Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute.

XX a. 3 deš. tobulinosi Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje. 1944–1947 m. gyveno Vokietijoje, 1946–1947 m. – dėstė Dailės ir amatų mokykloje (École des Arts et Métiers) Freiburge. 1947 m. persikėlė į Paryžių, nuo 1952 m. gyveno Niujorke. Nuo 1920 m. dalyvavo dailės parodose; individualios – Paryžiuje (1931, 1948), Freiburge (1946), Niujorke (1954, 1956–1957, 1960–1961, 1963), Baltimorėje, Klyvlende, Čikagoje, Filadelfijoje (visos 1963), Bostone (1963, 1965), Los Andžele (1965). Grupuotės „Ars“ narys.
Nutapė peizažų („Prie Šatraminų bažnyčios“ – 1927 m., „Kapinės“ – 1929 m. (Lietuvos dailės muziejus), portretų (P. Vaičiūno, 1928), natiurmortų („Lėlės“ – 1926 m., „Šv. Jonas Nepomukas“ – 1928 m., „Rūpintojėlis“ – 1930 m.), pano Lietuvos paviljonams tarptautinėse parodose Paryžiuje (triptikas „Lietuva“ – 1937 m., Paryžiaus pasaulinės parodos Didysis prizas) ir Niujorke („Vytauto triumfas arba Vytautas paleidžia belaisvius“, 1938), abstrakčių kompozicijų (ciklai „Žiema“ – 1954–1956 m., „Kompozicija“ – 1961–1967 m., „Dangus“ – 1963 m.). Apipavidalino daugiau kaip 15 Valstybės teatro spektaklių (V. Krėvės „Šarūnas“ – 1929 m., Paryžiaus pasaulinės parodos aukso medalis – 1937 m.; J. Žutavskio „Sabbatai Cevi“ – 1931 m.), sukūrė ofortų, linoraižinių, knygų (V. Krėvės, O. Milašiaus) iliustracijų, plakatų, piešinių, lietuviškų pinigų projektų.
Ankstyvieji kūriniai (daugiausia grafikos ir tapyti Lietuvos peizažai) realistiniai, XX a. 3–4 deš. kūryboje (ypač tapyboje) ryšku ekspresionizmo, art deco ir tautodailės įtaka, nuo 6 dešimtmečio A. Galdiko tapyboje įsivyravo abstrakcijos. Kūriniams būdinga aiški kompozicija, apibendrintos, ekspresyvios formos, ryškus koloritas. 1976–2003 m. Brukline veikė A. Galdiko galerija. Surengta retrospektyvinių kūrybos parodų Kaune (1969, 1973), Vilniuje (1969, 1993), Čikagoje (1970, 1974) ir kituose JAV miestuose.
Lietuvos dailės muziejuje saugomi dailininko darbai: „Mergaitė prie medžio“ (1934), „Grybautoja“, „Žiema“ (1946), „Kompozicija“ (1946–1947), „Kelias pavasarį“ (1947), „Kompozicija“ (1959), „Abstrakcija Nr. 10“ (1960–1969), „Lietuviškas ruduo“ ir kt.