Žemaičių gramatikos ir kelių kitų knygų, mokslo darbų autorius. Gimė 1796-09-22 Jovaišiškėje (Babrungo apylinkės, Plungės vlsč.). Mirė 1861-06-11 Sarijoje (Drisos apskr., dabar Verchniadzvinsko r., Vitebsko sr.). Mokėsi Žemaičių Kalvarijos domininkonų mokykloje, 1816–1818 m. Varniuose (Žemaičių vyskupijos kunigų seminarijoje), nuo 1818 m. – Vilniaus universiteto Vyriausiojoje dvasinėje seminarijoje. Ją baigęs 1822 m. įšventintas kunigu. Teologijos magistras (1822). Priklausė slaptai lietuvių studentų draugijai.
1823–1835 m. buvo Kauno apskrities bajorų mokyklos kapelionas, 1827–1930 m. buvo Šiaulių vikaras, vėliau dirbo daugelyje kitų Lietuvos vietų: 1835–1847 m. buvo Darsūniškio klebonas, vėliau kapelionavo Lopacinskių dvaruose Kairėnuose, Sarijoje.
Žemaičių dounininkų tarmės pagrindu bandė kurti bendrinę lietuvių kalbą. Parašė lietuvių kalbos gramatiką „Trumpi samprotavimai apie žemaičių kalbos gramatikos taisykles“ („Krotkie pomysfy o prawidlach grammatycznych języka imudzkiego“ (1854 ir 1855 m., išspausdinta 1993 m., vertė ir įžangos straipsnį parašė Giedrius Subačius). Gramatikoje yra skyrius apie lietuvių eilėdarą. Poetikos skyriuje „Apie žemaičių eilėdarą“ pateikė D. Poškos, K. Donelaičio kūrybos pavyzdžių, kuriuos pats išvertė į lenkų kalba). J. Čiuldos dovanotą gramatikos rankraštį Motiejus Valančius buvo atidavęs spausdinti Juozapui Zavadzkiui.
Parašė studiją „Kampamačio ir barometro skalės patobulinimas“ („Kątomierz i skala barometryczna“, išspausdinta 1998). Jo parašytas veikalas „Pastabos apie lietuvių mitologiją“ („Uwagi nad mitologiją Htewską“, 1855), eilėraščiai, kuriuos jis kūrė lietuvių ir lenkų kalbomis, neišliko.