Italų fizikas ir atsronomas, klasikinės fizikos pradininkas. Gimė 1564 m. vasario 15 d. Pizoje, mirė 1642 m. sausio 8 d. Arcetri (prie Florencijos).

Nacionalinės aklųjų akademijos narys (1611). Pisos universitete studijavo mediciną, vėliau savarankiškai – fiziką ir matematiką. Pisos (1589–1592) ir Paduvos (1592–1610) universiteto profesorius, nuo 1610 m. Toskanos hercogo dvaro matematikas ir filosofas, nuo 1633 m. gyveno Arcetri kaime prie Florencijos. G. Galilei išplėtojo fizikos metodą (pradmenys buvo pasiūlyti Euklido ir Archimedo), kurio esmė – eksperimentinis reiškinių tyrimas, jų esminių sąvybių išskyrimas, idealizuotų objektų naudojimas, rezultatų matų nusakymas, išvadų eksperimentinis tyrimas. Svarbiausi yra G. Galilei mechanikos ir astronomijos atradimai. Nustatė matavimų svyruoklės periodo nepriklausomumą nuo svyruoklės masės (1583), kūnų laisvojo kritimo, kampu į horizontą mesto kūno judėjimo ir inercijos (1604–1609) dėsnius, tiesiaeigio tolyginio judėjimo realetyvumo principą. Sukonstravo įvairių prietaisų: proporcionalą matematiniams skaičiavimams, termoskopą (termometro prototipą), dviejų lęšių žiūroną ir mikroskopą, iškėlė svyruoklinio laikrodžio idėją. Sukonstravo teleskopą (pritaikė žiūroną) dangaus kūnams stebėti (1609). Juo naudodamasis atrado Veneros fazes, Jupiterio palydovus, Mėnulio paviršiaus sudėtingą reljefą, Saulės dėmes, įrodė, kad Paukščių Takas yra žvaigždžių sambūris. Astronominius atradimus aprašė knygoje „Žvaigždžių pasiuntinys“ („Sidereus Nuncius“ 1609). G. Galilei veikale „Dialogas apie dvi svarbiausias pasaulio sistemas – Ptolemajo ir Koperniko“ („Dialogo sopra due massimi sistemi del mondo, Tolemaico e Copernicano“, 1632) pateikti heliocentrinės pasulio sistemos įrodymai. Už šį veikalą buvo teisiamas inkvizicijos ir priverstas atsižadėti M. Koperniko idėjų; iki mirties gyveno prižiūrimas inkvizicijos. Parašė veikalą „Pokalbiai ir matematiniai įrodinėjimai apie dvi naujas mokslo šakas, susijusias su mechanika ir vietiniu judėjimu“ („Discorsi e dimostrazioni matematiche intorno a due nuove scienze attenenti alle meccanica 1638“), kuriame išdėstė savo pagrindinius mechanikos atradimus. 1637 m. apako. G. Galilei atradimai, jo išplėtotas metodas ir naujos mokslo idėjos lėmė esminį fizikos raidos lūžį, klasikinės fizikos pradžią.