Vaistininkas, jachtų klubo vadovas, Antano Vienuolio sūnus. Gimė 1914 m. gegužės 5 d. Maskvoje, mirė 1992 m. rugpjūčio 4 d. Kaune. Palaidotas Kauno Romainių kapinėse.

Augo Maskvoje, vaikystėje patyrė revoliucinę suirutę ir badą. 1920 m. su tėvais grįžo į Lietuvą. Tėvams išsiskyrus, liko gyventi su tėvu Anykščiuose.

1923 m. mokėsi Bad Flinsbergo (Vokietija) vaikų pensione prie pranciškonų vienuolyno. 1924–1929 m. toliau mokėsi Anykščių Šv. Kryžiaus kongregacijos pradžios mokykloje ir Anykščių vidurinėje mokykloje. 1929–1935 m. mokėsi Kauno jėzuitų gimnazijoje.

1935 m. įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universiteto farmacijos skyrių, bet buvo mobilizuotas į karinę tarnybą Lietuvos kariuomenėje.

1935–1937 m. S. Žukauskas buvo Lietuvos kariuomenės 1-ojo inžinerinio-techninio bataliono eilinis.

Grįžęs iš karinės tarnybos, 1937–1940 m. toliau studijavo farmakologiją Kauno Vytauto Didžiojo universitete, gyveno tėvo name Kaune, P. Višinskio g. 8.

S. Žukauskas priklausė Lietuvos šaulių sąjungai. Jaunystėje jis domėjosi upeivyste ir jūreivyste, su tėvu pasidarė baidarę ir ja plaukiojo įvairiomis Lietuvos upėmis.

Jis buvo skautas, 1937–1938 m. priklausė Vytauto Didžiojo universiteto studentų jūros skautų Lietuvos Karaliaus Mindaugo laivui. 1938 m. S. Žukauskas buvo vienas iš studentų korporacijos „Jūra“ steigėjų, išrinktas šios korporacijos, atsiskyrusios nuo Lietuvos skautų sąjungos, sekretoriumi. 1939–1940 m. buvo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto studentų korporacijos „Jūra“ pirmininkas.

1940–1941 m. tęsė farmacijos studijas Vilniaus universiteto Medicinos fakultete.

1941 m. birželio 14 d. už dalyvavimą „Jūros“ korporacijoje buvo suimtas ir ištremtas, laikytas lageryje Sverdlovsko srityje (Rusija). Vykdant 1942 m. liepos 8 d. ypatingojo pasitarimo nuosprendį, S. Žukauskas buvo įkalintas 5 metams darbo pataisos lageryje. 1944 m. jis buvo perkeltas į Suchabezvodnaja lagerį Gorkio srityje (Rusija), vėliau – į kalėjimą Maskvoje, iš jo 1945 m. sausį pervežtas į Vilniaus kalėjimą.

Siekdamas išlaisvinti sūnų iš tremties, jo tėvas A. Žukauskas-Vienuolis sutiko parašyti romaną „Puodžiūnkiemis“ kaip sovietinės santvarkos propaguoto socialistinio realizmo pavyzdį grožinėje lietuvių literatūroje.

S. Žukauskas buvo išleistas į laisvę 1945 m. liepos 18 d. ir 1945–1946 m. dirbo Sanitarijos ir higienos institute Vilniuje.

1946 m. jis išlaikė egzaminus ir baigė studijas Vilniaus universitete, įgijo farmacininko provizoriaus (vaistininko-chemiko) išsilavinimą. 1946–1950 m. jis dirbo Vilniaus universiteto Chemijos fakultete asistentu.

1950–1979 m., iki pensijos, S. Žukauskas gyveno Plateliuose (Plungės r.) ir dirbo Platelių vaistinės vedėju.

Jis pastatė Plateliuose naują vaistinę ir sudarė jos tarnautojams geras darbo sąlygas, vaistinėje visada būdavo didelis vaistų pasirinkimas, o jei jų pritrūkdavo – pats su mašina važiuodavo į Vilnių jų parvežti.

S. Žukauskas buvo aktyvus visuomenininkas, vandens sporto entuziastas, buriuotojas. 1951 m. Plateliuose jis įkūrė jachtų klubą, kuris gyvuoja iki šiol, taip pat mokė buriuoti ir Trakų ežeruose.

Gyvendamas Plateliuose, S. Žukauskas pradėjo rašyti apsakymus ir vaizdelius, kurie buvo publikuojami periodinėje spaudoje.

1967 m. rugsėjo 20 d. Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo sprendimu S. Žukauskas buvo reabilituotas – jo kalinimas ir trėmimas buvo pripažinti nepagrįstais.

Nuo 1979 m. iki gyvenimo pabaigos S. Žukauskas gyveno Kaune.