Tekstilininkas. Gimė 1949 m. spalio 14 d. Šoliškių k. (Kaišiadorių r.). 1964–1968 m. mokėsi Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikume (dabar Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakultetas), 1974–1976 m. studijavo tekstilę Valstybiniame Vilniaus dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija), 1976–1980 m. studijas tęsė Budapešto taikomosios dailės akademijoje (Vengrija), specializavosi gobeleno ir kilimų srityje.

1981–1989 m. dirbo dailininku-apipavidalintoju Vilniaus „Buities“ susivienijimo individualaus siuvimo įmonėje „Ramunė“.
Nuo 1985 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys, 1987–1992 m. LDS Tekstilės sekcijos pirmininkas. Nuo 1997 m. Amerikos gobeleno aljanso (American Tapestry Alliance), nuo 2006 m. Europos gobeleno forumo (European Tapestry Forum) narys.

Nuo 1980 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje (Estija, Latvija, Rusija, Suomija,  Lenkija, JAV, Italija, Prancūzija, Pietų Korėja, Vengrija, Slovakija, Japonija, Kanada, Vokietija ir kt.), tarptautinėse tekstilės konferencijose, simpoziumuose: Sankt Peterburge (Rusija), Lodzėje (Lenkija), Lozanoje (Šveicarija), Briuselyje, Briugėje (Belgija), Budapešte, Sombathėjuje (Vengrija).

Pelnė apdovanojimų: Pagrindinis prizas Pabaltijo taikomosios dailės trienalėje Taline (Estija, 1985); Didysis prizas XV tarptautinėje bienalėje Pitsburge (JAV, 1997); Sidabro medalis IX tarptautinėje tekstilės trienalėje Lodzėje (Lenkija, 1998); Garbės diplomas tarptautinėje amatų bienalėje-konkurse Čongdžu (P. Korėja, 2001), ten pat – Garbės diplomas ir Auksinio drakono statulėlė (2003), Garbės diplomas ir specialus apdovanojimas (2005), Sidabro medalis (2007); Vilniaus tekstilės bienalės diplomas (2004) ir „Auksinės šaudyklės“ apdovanojimas (2014); Specialus apdovanojimas tarptautinėje gobeleno parodoje Budapešte (Vengrija, 2005); Diplomas „Už naują požiūrį į tradiciją“ parodoje Maskvoje ( Rusija, 2011), „Išskirtinio kūrinio“ apdovanojimas tarptautinėje tekstilės trienalėje „Nuo Lozanos iki Pekino“ (2014) ir Sidabro medalis (2016).

Surengė asmeninių parodų: 1991 m. Bergene (Norvegija); 1992, 1995–1997, 1999, 2000, 2004, 2005, 2008, 2010, 2013, 2017 m. Vilniuje; 1998, 1999, 2003, 2012, 2013 m. Kaune; 1999 m. Nidoje; 1999, 2012 m. Maskvoje (Rusija); 2001 m. Lodzėje (Lenkija); 2004 m. Kėdainiuose.

Audžia abstrakčius klasikinės technikos gobelenus. Įkvėpimo semiasi gamtoje ir žmogaus dvasiniame pasaulyje, improvizuoja pamėgtais geometriniais motyvais, kuria vaizdines emocijų variacijas (liūdesys, džiaugsmas, ilgesys, vienatvė). Paveikūs ir turiningi gobelenai pasižymi dekoratyvia kompozicija, subtiliais šiltų ir šaltų spalvų deriniais, pilkšvais sidabriškais tonais, tapybinių dėmių ir grafinės linijos derme. Naudoja vilną ir šilką, skirtingų pynimų derinius (gobeleninį audimą jungia su ruoželiniu), minkštų matinių ir blizgių medžiagų kontrastą. 

Ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu būdingas siužetinis pradas („Baltas, ženklinantis, prisiminimui“, 1984, pagal D. Kasčiūnaitės piešinį; „Stiklo karoliukų žaidimas“, 1985; „Virš mano slėnio juodas debesis“, „Senas audinys“ – abu 1987; „Madam Butterfly vėduoklė“, 1992, Pasaulio banke Vašingtone, JAV). Vėliau pasuko abstraktaus vaizdo link („Lietus saulėtoje pievoje“, 1995; „Paliesk tą pilką debesį“, 1997; „Diena iš nakties“, 2004; triptikai „Žalias noktiurnas“, 2000; „Dangus juodas – dangus žalias“, 2002; diptikai „Auksinis Vilniaus barokas“, 2003–2004; „Du pasauliai pagal Matą“, 2004; „Saulė lange“, 2012).

Sukūrė tekstilės miniatiūrų autorine technika („Gandi atminimui“, 1987; „Žolė“ I–III, 1989; „Žemės alsavimas“, 2012).

2007 m. išleista monografija-albumas „Feliksas Jakubauskas“ (Dailininkų sąjungos leidykla artseria).

Įvertinimas: 1998 m. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premija.

Kūrinių yra Lietuvos dailės muziejuje, Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, Valstybiniame Carycino taikomosios dailės muziejuje-draustinyje Maskvoje (Rusija), Burlaivyje-muziejuje „Dar Pomorza“ Gdynėje (Lenkija), Dailės muziejuje Sombatkėjuje (Vengrija), Mokymo centre „Reiffeisenhof“ Grace (Austrija), Šaržos dailės muziejuje (JAE), taip pat visuomeniniuose interjeruose – Valstybiniame jaunimo teatre ir Kultūros darbuotojų tobulinimosi institute Vilniuje, Visagino atominės elektrinės administracijos pastate, Pasaulio banke Vašingtone, (JAV), LR užsienio reikalų ministerijoje; Maskvos J. Baltrušaičio vidurinėje mokykloje (Rusija).