Skulptorius. Gimė 1945 m. kovo 9 d. Jurbarke, 1984 m. gegužės 12 d. žuvo autokatastrofoje Serbijoje turistinės kelionės po Jugoslaviją metu; palaidotas Jurbarke.
1974 m. baigė skulptūros specialybę Vilniaus valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija).

Nuo 1978 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys.

Nuo 1974 m. dalyvavo parodose. Retrospektyvinės pomirtinės parodos surengtos 1984 m. Kaune, 1995, 2005 m. Jurbarke.

Sukūrė dekoratyvinių ir mažųjų formų skulptūrų („Geriantis berniukas“, 1974; „Dialogas“, 1978; „Nikė“, 1979; „Šeima“, 1981), portretų, antkapių ir monumentalios plastikos darbų („Branda“, 1975 m. Kauno akių ligų klinikinėje ligoninėje).

Siejamas su 7-8 deš. vykusiu lietuvių profesionaliosios skulptūrinės plastinės kalbos atsinaujinimu. Kūryboje ryški filosofinė mintis, skulptūroms būdingos poetinės metaforos, plastinės idėjos apibendrinimas, vidinė ekspresija, architektoniškos formos, muzikalus skulptūrinių masių ritmas („Troškulys“, 1975; „Valdovas“, 1983). Kūrė iš medžio, akmens, bronzos, buvo atidus medžiaginei raiškai.

Kūrinių yra Lietuvos dailės muziejuje („Šeima“, 1981).

Lietuvių.