Tapytoja. Gimė 1929 m. spalio 12 d. Šiauliuose, mirė 1998 m. birželio 10 d. Vilniuje.

1949–1955 m. studijavo tapybą Lietuvos dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija).
1955–1957 m. mokytojavo Šiaulių miesto vidurinėse mokyklose. 1957–1961 m. dirbo kūrybinį darbą. 1961–1965 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos referentė, 1965–1970 m. – LDI dėstytoja, 1970–1973 m. – Lietuvių dailės fondo darbuotoja, 1973–1984 m. – Vilniaus universiteto bibliotekos Grafikos kabineto vedėja.
Nuo 1960 m. LDS narė.
Parašė straipsnių apie dailę, įžangų dailės parodų katalogams, monografiją „Irena Trečiokaitė-Žebenkienė“ (1973 m.). VU suorganizavo dailės parodų. 1990 m. buvo viena iš Lietuvos gyvūnų globos draugijos atgaivinimo iniciatorių.
Nutapė teminių kompozicijų („1863 metų sukilėliai“, 1963 m.; „Autobuso belaukiant“, „Dailės muziejuje“, abu 1967 m.; „Vėlinės“, 1990 m.), portretų (V. Mykolaičio‑Putino, 1962 m.; „Skulptorės portretas“, 1967 m.; V. Zaborskaitės, motinos, abu 1973 m.; B. Demkutės, 1976 m.; „Jonės portretas“, 1977 m.; V. Žilėno, 1983 m.; A. Rūko, 1984 m.), autoportretų („Autoportretas su veidrodžiu“, 1969 m.; „Autoportretas juodame fone“, 1990 m.), portretinių kompozicijų K. Donelaičio, V. Kudirkos, Maironio ir kitų atminimui, peizažų („Medis prie gatvės“, 1967 m.; „Peizažas su sena koplytėle“, 1972 m.), natiurmortų („Natiurmortas su veidrodžiu“, 1969 m.; „Natiurmortas su inkaru“, 1979 m.). Ankstyvajai kūrybai būdinga realistinė tapybos maniera, šviesus koloritas, vėliau dailininkė kūrė suabstraktintus paveikslus, ryšku dekoratyvūs, geometriniai elementai, pilki atspalviai, prislopintas koloritas. Portretams būdinga psichologinė charakteristika. 
Nuo 1957 m. dalyvavo parodose. 
Kūrinių yra Lietuvos dailės muziejuje, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje.