Kalbininkas, habil. daktaras, mokslinės lietuvių kalbos stilistikos pradininkas. Gimė 1926 m. sausio 3 d. Joniškiuose, Sintautų valsčiuje, mirė 1991 m. spalio 17 d. Vilniuje.

Baigė Šakių gimnaziją. Antrojo pasaulinio karo metais tarnavo sovietų kariuomenėje, buvo sužeistas. 1951 m. Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas. Nuo 1954 m. jame ir dėstė: 1959–1968 m. buvo Lietuvių kalbos katedros vedėjas, 1973–1979 m. – Filologijos fakulteto dekanas, 1981 m. –filologijos mokslų daktaras, 1983 m. – profesorius. Vilniaus universitete pirmasis pradėjo dėstyti lietuvių kalbos stilistikos kursą ir buvo šios mokslo šakos Lietuvoje pradininkas. Išleido monografiją „Lietuvių kalbos stilistika“ (2 t., 1971–1975), už kurią 1977 m. autoriui paskirta Lietuvos valstybinė premija.

Išleido šias knygas: „Žodžio aiškumas ir tikslumas“ (1965), „Žodžių vartojimas perkeltine reikšme: tropai“ (1967), „Leksinė ir gramatinė sinonimika“ (1969), „Lietuvių kalbos stilistinė sintaksė: kalbos figūros“ (1969), „Kas yra stilius“ (1971), „Lietuvių kalbos stilistikos pratimai“ (1973), Žodžio interviu“ (1982). Parašė daug dalykinių straipsnių, prisidėjo prie akademinės ir dabartinės lietuvių kalbos gramatikų, lietuvių kalbos gramatikų rusų kalba, vadovėlių mokykloms bei frazeologijos žodynų leidimo.