Tapytojas. Gimė 1907 m. rugpjūčio 3 d. Rygoje, mirė 1967 m. spalio 22 d. Niujorke.
1921–1922 m. lankė Rygos Kultūros skleidimo draugijos piešimo mokyklą. 1923–1932 m. mokėsi Latvijos Dailės akademijoje pas prof. Vilhelmą Purvitį.

1937–1940 m. buvo piešimo mokytoju Panevėžio gimnazijoje, 1940–1941 m. – Kauno Dailės instituto dėstytojas. Po II pasaulinio karo pasitraukė į Vakarus, nuo 1947 m. apsigyveno JAV.

Dalyvavo parodose: Jelgavoje (1931), Rygoje (1933, 1943), Kaune (1938), Vilniuje (1940), Los Andžele (1949–1951), Holivude (1955), Niujorke 1958, 1961, 1965), Čikagoje ir kt.

Pelnė apdovanojimų: 1933 m. – Valstybės dailės muziejaus premija už paveikslą „Jelgavos priemiestis“ (Latvija), 1942 m. – premija už „Dariaus ir Girėno portretą“ konkursinėje parodoje Kaune, 1951 m. – aukščiausia premija už „Dvidešimtojo amžiaus madoną“ 6-ojoje tarptautinėje Madonos šventės parodoje Los Andžele, 1956 m. – Amerikos dailininkų profesinės lygos didžioji nacionalinė premija už „Dvidešimtojo amžiaus madoną“, 1967 m. – pirmoji premija už „Čarlio namą“ Niujorko rotušės dailės šventėje ir kt.
P. Puzino kūrybai būdinga apleistų vietų romantika: tapė apleistus pajūrio barakus, lūšnynus, vienišus laivus, purvinus kvartalus („Skalbimo diena Harleme“ 1956, „Čarlio namas“ 1956); peizažai pilkšvo, rusvo ar žalsvo fono, dramatizmo, nerimo nuotaikų. Dailininkas taip pat vaizdavo kasdieniškus, gyvenimo nuskriaustus, paraštėse paliktus žmones – žvejus, tremtinius, gatvės muzikantus, batų valytojus („Bėglė“ 1950, „Motina ir vaikas“, „Dvidešimtojo amžiaus madona“ 1951). Paveiksluose paprastai neakcentuoja žmogaus figūros, veido ar aplinkos detalių. Visa tai pritemdyta, paslėpta šešėliuose. Žmogaus drama nėra tiesmukai perteikta, o kuriama pasitelkus pačią tapybos plastiką, šviesos ir šešėlių kontrastus, energingų potėpių žaismę („Žvejai“ 1952, „Žuvų prekiautojas“, „Negrė“).

Lietuvos dailės muziejuje saugomi darbai: „Rudens nuotaika“ (apie 1939), „Žmonos portretas“ (1939), „Dvidešimtojo amžiaus madona“ (1951), „Batų valymas“ ir kt.
P. Puzinas dekoravo Panevėžio katedrą (šonines navas papuošė 8 didžiuliais paveikslais Šv. Rašto tematika, lubas – freskomis), sukūrė darbų Panevėžio marijonų noviciato koplyčiai ir Smilgių bažnyčiai, nutapė peizažų, portretų.