Kunigas, religinis rašytojas, švietėjas. Gimė 1810 m. liepos 14 d. Rubikuose, mirė 1851 m. birželio 14 d. Varniuose.

Mokėsi Sedos parapijinėje ir Žemaičių Kalvarijos domininkonų mokyklose. Baigė Varnių kunigų seminariją, Vilniaus dvasinę akademiją.

Vikaravo Varnių katedroje, o nuo 1843 m. Varnių kunigų seminarijoje lotynų kalbos dėstytojas, nuo 1844 m. seminarijos prokuratorius ir lotynų kalbos profesorius, 1845 m. seminarijos inspektorius ir moralinės teologijos profesorius. Kartu su kunigu J. Račkausku parengė maldyną „Senas aukso altorius, arba Surinkimas įvairių maldų ir giesmių, dievobaimingam katalikui visokiuose atsidėjimuose reikalingų“, parašė katekizmą su elementorine mokymo skaityti įžanga „Didesis elementorius ir katekizmas, arba trumpas mokslas vieros krikščioniškos“. Katekizmo kalba artima vakarų aukštaičiams, joje gausu morfologinių ir fonetinių žemaitybių. Paliko nespausdintus moralinės teologijos užrašus, kuriais pasinaudojęs brolis Vincentas išleido kelias lietuviškas knygeles.

Palaidotas senosiose Varnių kapinėse.