Smuikininkas, orkestro ir choro dirigentas, pedagogas. Gimė 1883 m. balandžio 12 d. Vilniuje, mirė 1963 m. liepos 9 d. Čikagoje.
Pirmąsias smuiko ir giedojimo pamokas gavo iš Vilniaus Arkikatedros orkestro dirigento A. Solnickio.

Nuo 1898 m. muzikos mokėsi kunigaikščio B. Oginskio muzikos mokykloje Rietave.

Muzikos teorijos ir instrumentacijos mokėsi pas J. Macheką, grojo mokyklos orkestre.

Nuo 1906 m. pradėjo dirbti kunigaikštienės Marijos dvare Bobreke (netoli Osvencimo). Vadovavo orkestrui ir koncertavo kaip smuikininkas, iš dvariškių suorganizavo chorą ir pasirodydavo koncertuose.

1908 m. atvyko į JAV, apsigyveno Čikagoje. Nepritapęs prie lietuvių, ėmėsi vadovauti lenkų chorams, kurių tuomet būta gana daug. Su vienais chorais dirbo trumpiau, su kitais ilgiau. Buvo apskričių chorų konsultantas ir dirigentas, dainų švenčių vyr. dirigentas.

Daug metų dėstė smuiką A. Pociaus įkurtoje L. van Beethoveno konservatorijoje, dalyvavo koncertuose, vadovavo lietuvių pučiamųjų instrumentų orkestrui.

Nuo 1917 m. buvo Amerikos lietuvių vargonininkų sąjungos Vargonininkų sąjungos narys. Jo brolis Alfonsas Jakaitis taip pat mokėsi B. Oginskio muzikos mokykloje Rietave, o JAV vadovavo lenkų chorams ir orkestrams.

Parengta pagal Vikipediją, laisvąją enciklopediją, http://lt.wikipedia.org/wiki/Jonas_Jakaitis (žiūrėta 2012 06 07).