Lietuvos karo veikėjas. 1892 m. baigė Polocko kadetų mokyklą, po to mokėsi Pavelo karo mokykloje Sankt Peterburge, vėliau tarnavo Rygoje. 1897–1900 m. mokėsi Generalinio štabo akademijoje Sankt Peterburge. 1901 m. paskirtas į Vilniaus karo apygardos štabą. Dalyvavo 1904–1905 m. Rusijos–Japonijos kare. 1905–1912 m. Rusijos imperijos kariuomenės korpuso štabo Vilniuje, vėliau divizijos štabo viršininkas. Per Pirmąjį pasaulinį karą 1914 m. kovėsi fronte Rytų Prūsijoje, nuo 1916 m. pradžios – Rumunijos fronte, 1917–1918 m. divizijos vadas. 1918–1920 m. tarnavo Sovietų Rusijos kariuomenės Generalinio štabo karo istorijos skyriuje. 1920 m. dirbo Lietuvos atstovybėje Maskvoje. 1921 m. grįžęs į Lietuvą mobilizuotas į jos kariuomenę, paskirtas ypatingųjų reikalų generolu prie krašto apsaugos ministro. 1921–1922 m. Krašto apsaugos ministerijos karo mokslo skyriaus, 1922–1928 m. Aukštųjų karininkų kursų (nuo 1923 m. Aukštieji karininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto kursai) viršininkas. 1923 m. prisidėjo prie Karo mokslo draugijos steigimo. 1923 m. paskirtas Generalinio štabo viršininku, 1924 m. – nuolatiniu Karo tarybos nariu. Nuo 1926 m. ėjo ypatingųjų reikalų karininko prie krašto apsaugos ministro pareigas. 1928 m. paleistas į atsargą. 1944 m. nesėkmingai bandė pasitraukti į Vokietiją, grįžo į Kauną, slapstėsi. Parašė pirmuosius lietuviškus karo mokslo vadovėlius.