Skulptorius, pedagogas. Gimė 1923 m. kovo 19 d. Degučių k. (Rokiškio r.).
Vlado Žuklio ir Liongino Žuklio brolis, Marijos Straigytės-Žuklienės vyras, Gedimino Žuklio ir muzikologės Gražinos Daunoravičienės tėvas.
1942–1949 m. studijavo skulptūrą Kauno taikomosios dailės institute ir Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute.
1948–1951 m. dėstė piešimą Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute, 1948–1950 m. dirbo mokytoju Kauno dailės mokykloje, nuo 1951 m. – dėstytoju Vilniaus dailės akademijoje, 1985–1990 m. – Lietuvos dailės instituto (dabar Vilniaus dailės akademija) Piešimo katedros vedėju; profesorius (1982 m.).
Lietuvos dailininkų sąjungos narys nuo 1953 m.
LSSR nusipelnęs meno veikėjas (1973 m.).
Sukūrė alegorinio turinio figūrinių kompozicijų („Mergaitė ima vainikėlį“, 1946 m.; „Į taikų gyvenimą“, 1965 m.; „Kolūkio laukuose“, 1972 m.), portretų („Petras Cvirka“, 1951 m.; „Vincas Mykolaitis-Putinas“, 1957 m.; „Leninas“, 1959 m., 1961 m., 1962 m., 1963 m., 1982 m.; „Konradas Kaveckas“, 1967 m.; „Vincas Kisarauskas“, 1988 m.), paminklų („Arka“ Rokiškyje, kartu su G. Žukliu, 1999 m.), antkapių. Pusiaufigūrinis medžio portretas „Tekintojas Sergejus Tarnauskas“ (1954 m.) yra vienas ryškiausių lietuviško socrealizmo pavyzdžių.
Parodose dalyvavo nuo 1950 m.
Kūrinių yra Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, Lietuvos dailės muziejuje, Valstybinėje Tretjakovo galerijoje Maskvoje.