Jonas Jakubavičius (Kazimiero) gimė 1918 m. Alytaus apskr., Varėnos vls., Druckūnų kaime. 1939 m., tarnaudamas Lietuvos kariuomenėje, baigė puskarininkių kursus. 1943 m. su F. Daugirdu iš Merkinės vls. kaimų jaunimo sudarė ginkluotus savigynos būrius kovai su sovietiniais partizanais, terorizavusiais vietos gyventojus. Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai, buvo vienas pirmųjų Dzūkijos ginkluoto pasipriešinimo organizatorių; prisidengė Rugio slapyvardžiu. J. Jakubavičius buvo paskirtas Geležinio Vilko rinktinės Eišiškių‑Valkininkų bataliono vadu. Nuo 1945 m. gruodžio 31 d. A apygardos Merkio rinktinės Varėnos (trečiojo) bataliono vado pavaduotojas, kartu būrio vadas, 1946–1947 m. laikinasis bataliono vadas. 1947 m. balandžio 22–24 d. kaip Merkio rinktinės 3-io bataliono vado pavaduotojas dalyvavo Dainavos apygardos vadų sąskrydyje, Punios šile (Alytaus r.). Nuo 1948 sausio mėn. iki žuvimo jis buvo Kazimieraičio rinktinės vadas. Žuvo 1948 rugsėjo 16 d. išduotas rėmėjo Laukininkų k., Merkinės vls. 1945 m. vasario mėn. ištremti partizano tėvai Elena ir Kazimieras Jakubavičiai, 1947 m. įkalinta ir ištremta sesuo Janina, partizanų ryšininkė.

2014 m. birželio 26 d. Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija J. Jakubavičiui suteikė Kario savanorio statusą. Lietuvos Krašto apsaugos ministerijos įsakymu jam suteiktas Kapitono (2014), vėliau – majoro laipsnis (2015 m. balandžio 10 d.). Apdovanotas LLKS medaliu (2015).