Valstybės ir visuomenės veikėjas, nepriklausomos Lietuvos susisiekimo ministras, dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio brolis. 

Mokėsi Peterburge, Varšuvoje, 1917 m. mokslus baigė Kijeve. Pirmojo pasaulinio karo metais rėmė lietuvius karo pabėgėlius, buvo įsteigęs prieglaudą, dirbtuves ir pradžios mokyklą. 1918 m. grįžęs į Lietuvą, organizavo valsčių komitetus Seinų krašte. 1918–1919 m. – Alytaus apskrities, vėliau – Prezidento kanceliarijos, Marijampolės kelių rajono viršininkas. Tuo pat metu mokytojavo Rygiškių Jono gimnazijoje. 1924 m. tapo plentų valdybos sauskelių tarnybos viršininku, nuo 1926 m. dirbo plentų valdybos inspektoriumi. 1927–1928 m. A. Voldemaro Vyriausybėje ėjo susisiekimo ministro pareigas. 1931–1935 m. buvo švietimo ministerijos aukštesniųjų mokyklų inspektorius, nuo 1935 m. – Kauno I vidurinės mokyklos (vėliau – Kauno VI gimnazijos) direktorius, taip pat Švietimo ministerijos įgaliotinis abitūros egzaminams.

1940 m. okupavus Lietuvą, pasitraukė į Vokietiją. Gyvendamas Vokietijoje, susirgo džiova. 1943 m. grįžo į Kauną, kur po metų mirė.