Dailininkė keramikė. Gimė 1928 m. vasario 13 d. Kaune, mirė 2007 m. rugpjūčio 9 d. Vilniuje.

Vyras dailininkas Stasys Jusionis, sūnūs tapytojai Algimantas Jusionis ir Vidmantas Jusionis.
Tėvas, Lietuvos kariuomenės generalinio štabo karininkas, Lietuvos aktyvistų 1941 m. sukilimo Lietuvai išlaisvinti dalyvis, baigiantis karui emigravo į Vakarus, šeima pasiliko Lietuvoje.

1946–1951 m. studijavo keramiką Kauno valstybiniame taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute, 1951–1952 – Lietuvos dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija).
1952–1989 m. dėstė Lietuvos dailės instituto Keramikos katedroje; docentė (1965 m.); profesorė (1985 m.).

Nuo 1953 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narė.
LSSR valstybinės premijos laureatė (1975 m.), LSSR nusipelniusi meno veikėja (1978 m.).
Paskelbė keramikos parodų recenzijų.

Sukūrė dekoratyvinės keramikos (lėkščių ciklai „Lietuvių liaudies dainos ir šokiai“, 1959 m.; „Pilių motyvai“, 1965 m.) tautodailės motyvais. Nuo 1970 m. kūrė skulptūrinę ir abstrakčią keramiką (horeljefai, bareljefai): plokštes ir jų ciklus („Metai“, 1974 m.; „Agresija“, „Nemigo naktys“, visos 1978 m.; „Kylantys ritmai“, 1992 m.), pano visuomeniniams interjerams (Valkininkų vaikų sanatorijoje „Pušelė“, 1970 m.). Kūriniams būdinga ekspresyvi plastika, kompozicijos ritmika, abstrakti forma, simboliškumas, šviesokaitos kontrastai. Nuo XX a. devintojo dešimtmečio kūrė erdvines kompozicijas („Kryžma“, 2003 m.) ir balto šamotinio molio tonuotą figūrinę keramiką.
Nuo 1952 m. dalyvavo simpoziumuose, parodose Lietuvoje ir užsienyje.

Kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, užsienio šalių muziejai.