Skulptorė, keramikė. Gimė 1924 m. gegužės 25 d. Kėdainiuose, mirė 2018 m. rugsėjo 13 d. Bogotoje (Kolumbija).
Kolumbijos politiko, filosofijos profesoriaus Antano Mockaus motina.
1944 m. pasitraukė į Vokietiją, 1945–1950 m. studijavo Štutgarto Dailės akademijoje. 1950 m. apsigyveno Kolumbijoje, keramikos mokėsi Juozo Bagdono studijoje Bagotoje.
Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus Keramikos sąjungos narė.
Susidomėjusi ikikolumbiniu menu pamažu atsisakė tapybos ir grafikos (kuriai įtakos turėjo vokiečių ekspresionizmas). Kurį laiką N. Sivickas kūriniai buvo artimi indigenistų kūrybai, vėliau jie pamažu tapo ne tokie realistiški, kūrybiškesni, nuo 9-ojo dešimtmečio – abstraktūs. Kūrė (daugiausia iš molio) įvairaus dydžio skulptūras, objektus, instaliacijas, išdegdavo juos daugiau kaip 1000 °C temperatūroje (taip išgaunama atspalvių įvairovė – vyrauja tamsiai raudona, geltona, juoda spalva; kūriniui suteikiama tvirtumo), naudojo metalą ir kitas medžiagas. Kūriniai monumentalūs, poetiški, metaforiški, mįslingais pavadinimais („Spūstis“, 1992 m.; „Aš atvėriau“, 1997–1999 m.; „Nucléolos“, 1999–2000 m.).
Parodų dalyvė nuo 1955 m.
Kūrinių yra Lietuvos dailės muziejuje.
Apie skulptorę sukurtas dokumentinis filmas „Nijolė“ (režisierius S. Bozzolo, 2018 m.).