Grafikas. Gimė 1934 m. sausio 5 d. Kaune, mirė 1969 m. lapkričio 6 d. Vilniuje.
Petro Tarabildos ir Domicelės Tarabildienės sūnus, Kazio Rimto Tarabildos brolis.
1952 m. įstojo į Lietuvos dailės institutą (dabar Vilniaus dailės akademija), 1957 m. buvo pašalintas dėl antisovietinės veiklos. 1959–1961 m. tęsė grafikos studijas LDI.
Atliko Valstybinės grožinės ir Valstybinės politinės literatūros leidyklų užsakymus.
Nuo 1964 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys,
Sukūrė estampų, ekslibrisų, atvirukų, plakatų, teatro dekoracijų ir kostiumų, apipavidalino knygų (R. Budrio „Kelionė į griovį“, 1961 m.; K. Kubilinsko „Kalnų ilgesys“, 1970 m.). A. Tarabilda – Lietuvos heraldikos gaivintojas; atkūrė šešių Lietuvos miestų istorinius herbus, sukūrė septynis naujus: Kaišiadorių, Neringos, Šilalės, Šiaulių, Širvintų (visi 1968 m.), Druskininkų, Vilkaviškio (abu 1969 m.). Kiti žymesni grafikos kūriniai: ciklai „1863 metų sukilėlių daina“ (1962–1965 m.) ir „Vilniaus legendos“ (1966–1969 m.), „Dailininko A. Žmuidzinavičiaus šaržas“, „Tarp žvaigždžių“ (abu 1965 m.), „Mergaitė su piene“ (1969 m.). Kūryboje taikė modernias raiškos priemones, būdinga piešinio ir fotografijos deriniai, aplikacijos, novatoriški iš teksto suformuoti paveikslėliai (T. Venclovos „Raketos, planetos ir mes“, 1962 m.).
Parodose dalyvavo nuo 1964 m.
Kūrinių yra Lietuvos dailės muziejuje, Vilniaus universiteto bibliotekos Grafikos kabinete.