Tapytoja, asambliažų ir instaliacijų kūrėja. Gimė 1933 m. kovo 18 d. Linkuvoje, mirė 2007 m. rugsėjo 6 d. Vilniuje.

Igorio Piekuro žmona, Marijaus ir Gedimino Piekurų motina.

1941 m. su tėvais ištremta į Altajaus kraštą, iš ten su motina pabėgo, 1948 m. grįžo į Lietuvą.

1949–1953 m. mokėsi Kauno dailės mokykloje, 1953–1959 m. Lietuvos dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija) studijavo tapybą.
1959–1968 m. LDI laborantė. 1968–2001 m. dėstė Vilniaus dailės mokykloje (dabar Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokykla).
Nuo 1966 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narė.
2004 m. apdovanota Vytauto Didžiojo ordino Riterio kryžiumi.
Nutapė teminių kompozicijų, daugiausia medicinos, žmogaus sveikatos, fizinės kančios tema („Širdies operacija“, 1974 m.; „Rentgenas“, 1978 m.; „Studentai rentgene“, 1979 m.; „Ligoninė“, 1980 m.; „Žalias stalas“, 1990 m.), peizažų („Medžiai“, 1965 m.; „Žiema“, 1978 m.; „Peizažas pro langą“, 1983 m.), nuosaikesnių spalvų ciklą kaimo architektūros motyvais („Kaimo architektūra“, 2000 m.; „Dėmėtas stogas“, „Mano tėviškė“, abu 2002 m.; „Niekada nebus šalia“, 2004 m.), moterų kovotojų paveikslų („Čečėnė“, 2003 m.; „Lietuvos partizanė Sofija Butėnaitė“, 2004 m.).Nuo 7-ojo dešimtmečio kūrė koliažus, dekoratyvinės plastikos kompozicijas, erdvinius asambliažus su tapytais elementais („Žmogaus atminimui“, 1974 m.; „Marija Magdalietė“, 1975 m.; „Susitinka moterys“, „Mirtis“, abu 1977 m.; „Lemtis“, 1998 m.; „Autoportretas lagerio fone“, 2003 m.). M. T. Rožanskaitės kūryba siejama su avangardo menu. Būdinga konceptualumas, žmogaus figūrų ir techninių mechanizmų (medicinos aparatų) neįprasta jungtis, kadravimas, fotorealizmo ir abstraktaus erdvių bei geometrinio prado deriniai, neplati, bet intensyvi spalvų gama. Sukūrė veiksmo instaliacijų‑akcijų ekologine ir gamtos tema („Mano upelis“, 1998 m.; „Pirmoji pagalba“, 2000 m.; „Užrakinti medžiai“, 2001 m.; „Liūdi gamtos mylėtojai“, 2002 m.). Taip pat paskelbė straipsnių kūrybos klausimais.
Nuo 1964 m. dalyvavo parodose.
Kūrinių yra Lietuvos dailės, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės, MO muziejuose, Valstybinėje tretjakovo galerijoje Maskvoje.
Sukurti filmai apie dailininkę: „Dailininkė Marija Teresė Rožanskaitė“ (aut. Juozas Matonis, Vytautas Damaševičius, 1998 m.), „Skaudžių prisiminimų potėpiai“ (aut. Juozas Ruzgas, Daiva Kišūnaitė, M. T. Rožanskaitė, 2004 m.).