Lietuvių raižytojas.

Gimė apie 1650 metus. Tikėtina, kad yra kilęs iš Vilniaus krašto. Raižytojo Aleksandro Tarasevičiaus brolis. Vilniuje kūrė vario raižinius, iliustravo proginius leidinius. Išraižė garsių Dievo Motinos paveikslų atvaizdus. Tikėtina, sukūrė antraštinį lapą ir 12 raižinių, vaizduojančių Švč. Mergelės Marijos paveikslus, Jono Drevso knygai „Methodus peregrinationis…“ (Vilnius, 1686). Varyje išraižė: šv. Marcelijaus Mastrilijaus, šv. Stanislovo Kostkos, šv. Alberto Didžiojo, šv. Kotrynos ir kt. šventųjų atvaizdus. Sukūrė keletą raižinių Vilniaus vysk. Konstantinui Kazimierui Bžostovskiui dedikuotiems leidiniams. Išraižė herbines kompozicijas Gardino Švč. Mergelės Marijos paveikslo stebuklų knygai „Summaryusz cudów y łask…“ (Vilnius, 1686), Konstantino Felicijono Šeniavskio vestuvių panegirikai  „Gryphus cum Sagitta…“ (Vilnius, 1687), iliustraciją Mykolo Buinovskio knygai „Ratio status eligendi“ (Vilnius, 1688), raižinį Rapolo Mykolo Olechnovičiaus „Theses Mariano philosophicae…“ (1689), herbą J. Reyscherio disertacijai „Mundus universus…“ (Varšuva, 1691), puošnų antraštinį lapą ir LDK pakanclerio Karolio Stanislovo Radvilos portretą knygai „Leiturgikon…“ (Vilnius, 1692), antraštinį lapą su Kijevo metropolito Kiprijono Žochovskio herbu „Brodzic“ leidiniui „Slużebnik…“ (Vilnius, 1692). Sukūrė K. Žochovskio herbo su dviem alegorinėmis figūromis ir trimis emblemomis kompoziciją, herbinę kompoziciją Ferdinando Bartoševskio vestuvių panegirikai „Phaenomenon szczęśliwe Lew i Słońce złączone…“ (Vilnius, 1692) ir iliustraciją Pilypo Orliko panegirikai „Alcides Rossiyski…“ (Vilnius, 1695). Išraižė Ašmenos vėliavininko Jurgio Lauryno Zemlos (1692), Smolensko vyskupo Boguslovo Korvino-Gosevskio portretus. Persikėlęs į Ukrainą sukūrė 5 vario raižinius Petro Terleckio leidiniui „Sława heroicznych dzieł…“ (Černigovas, 1695). Kartu su raižytytoju Jonu Ščirskiu iliustravo Pilypo Orliko knygą „Hippomenes Sarmacki…“ (Kijevas, 1698). Nuo 1701 m. kūrė raižinius Kijevo Pečioros vienuolyno spaustuvėje: Pečioros vienuolyno planus ir Dievo Motinos atvaizdą knygai „Pateryk Peczerski“ (1702). Raižė Kijevo bažnyčių, Pečioros vienuolyno interjerų vaizdus, šventųjų atvaizdus, knygų iliustracijas ir kt. Tarasevičiaus meninis braižas susiformavo veikiamas Vilniuje vyravusios Vakarų dailės tradicijos. Šiuos įgūdžius Tarasevičius vėliau plėtojo ir diegė Černigove ir Kijeve.

Mirė 1703 m. Černigove (Ukraina).