Vertėjas, publicistas. Gimė 1909 05 28 Liepojoje (Latvija). Mirė 1986 08 11 Vilniuje. 

Su tėvais 1913 m. grįžo į Lietuvą. Mokėsi Kėdainių gimnazijoje. 1937 m. baigė Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos ir filosofijos fakultetą ir iki 1946 m. mokytojavo Šakių, Kybartų, Kauno, Panevėžio, Kėdainių gimnazijose, Panevėžio mokytojų seminarijoje. Studijuodamas dirbo kalbos redaktoriumi „Židinio“ redakcijoje. 1946 m. pradėjęs dirbti Valstybinėje grožinės literatūros leidykloje, kuri turėjo ir savo skyrių Kaune, čia darbavosi kelis dešimtmečius, o paskutinius gyvenimo metus praleido persikėlęs į Vilnių. Dirbdamas „Vagos“ leidykloje A. Žirgulys buvo lietuvių literatūros klasikų tominių raštų rengimo lietuvių kultūroje pradininkas, pats juos redagavo. Parengė Žemaitės, Vaižganto, Lazdynų Pelėdos, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Mikalojaus Katkaus, Vinco Mykolaičio-Putino tominius ar daugiatomius raštus. Rašė „Ateityje“, „Židinyje“, „Ryte“, „XX amžiuje“, „Naujojoje Romuvoje“, „Lietuvos mokykloje“, „Tautos mokykloje“, „Gimtojoje kalboje“. Kalbos klausimais rašė „Pergalėje“, „Literatūroje ir mene“, „Kalbos kultūroje“. Išvertė apie 50 veikalų. Surviliškio parapijoje surinko per 3000 žodžių „Lietuvių kalbos žodynui“. Prisidėjo prie žodyno t. 1: skaitė korektūrą, papildė savo parapijos ir zanavykų žodžiais. Rinko tautosaką. 1947 m. išleido D. Poškos „Mužiką Žemaičių ir Lietuvos“. Kartu su K. Gasparavičiumi parengė 1948 m. „Lietuvių kalbos rašybos žodyną“, prisidėjo prie „Kalbos praktikos patarimų“. Rašė kalbos kultūros klausimais.