Karo lakūnas, aviacijos kapitonas, prisiminimų autorius.

Mokėsi Kretingos progimnazijoje, 1927 m. baigė Karo mokyklą, 1932 m. – Aukštųjų karininkų kursų Aviacijos dalį ir buvo perkeltas į karo aviaciją. 1934 m. S. Baipšiui buvo suteiktas 1 eilės karo lakūno vardas.

1939 m. lapkričio 30 d. pačiam prašant paleistas į aviacijos specialybės karininkų atsargą.

1940-1941 m. pirmosios sovietinės okupacijos metu dirbo Valstybės draudime. Kilus Vokietijos-SSRS karui suorganizavo Renavo sukilėlių būrį, veikusį Mažeikių aps. Vokiečių okupacijos metu Kauno universitete studijavo mediciną.

1944 m. birželio pabaigoje išvyko į Žemaitiją, į Mažeikių apskr., kur ėmėsi organizuoti savisaugos būrius. Nuo liepos pabaigos ėjo Mažeikių aps. viršininko pareigas, organizavo Tėvynės apsaugos rinktinę. Po Sedos kautynių pasitraukė į Vokietiją. Vėliau emigravo į JAV. Aktyviai bendradarbiavo lietuvių spaudoje.

Parašė atsiminimus, kurie parengti spaudai jau po jo mirties: „Seda dega" (JAV), „Nuotykiai padangėje ir žemėje" (Kaunas, 1995).

 

Apdovanotas:
Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928), ugniagesių „Artimui pagalbon" 3 laipsnio ženklu.

Lietuvių.