Kalbininkas, dialektologas. Gimė 1925 m. rugpjūčio 15 d. Šiauduvoje (Laukuvos vls., dab. Šilalės r.), mirė 1995 m. rugpjūčio 19 d. Vilniuje, palaidotas Laukuvoje.

Žmona Elena Grinaveckienė.

1952 m. baigė Vilniaus universitetą.
1955–1994 m. Vilniaus pedagoginio instituto (nuo 1992 m. Vilniaus pedagoginis universitetas) dėstytojas, 1963–1966 m. Lietuvių kalbos katedros vedėjas. 1970 m. filologijos mokslų daktaras. Nuo 1972 m. profesorius.

Tyrė bendrinės lietuvių kalbos ir tarmių santykius, kirčiavimą. Svarbiausia tyrimų sritis – žemaičių tarmė, ypač jos fonetikos istorija. Parengė mokomųjų knygų, paskelbė tarmių tekstų.

Bibliografija:

„Gimtosios mokinio tarmės panaudojimas literatūrinės kalbos tarties ir rašybos mokymui“ (1962).
„Gimtosios tarmės fonetikos tyrinėjimo pagrindai“ (1980).
„Tarmės ir literatūrinė kalba“ (1983).
„Lietuvių kalbos tarmių kirčiavimo klausimai“ (1991).
„Pietų žemaičių tekstai: Raseiniškiai“ (1984).
„Pietų žemaičių tekstai: Varniškiai“ (1986).
„Lietuvių tarmės: Fonetika, morfologija. Rytų aukštaičių ir vakarų žemaičių tekstai“ (su Ž. Markevičiene, 1993).
„Kalbininkas Kazimieras Jaunius“ (su V. Drotvinu, 1970).
„Žemaičių tarmių istorija (fonetika)“ (1973).
„Žemaičių leksikos pagrindai“ (1985).
„Lietuvių tarmės: Fonetika. Morfologija“ (1975–1990 rašytų straipsnių rinkinys, 1991).
„Lietuvių kalbos keliakamieniai daiktavardžiai“ (su Ž. Markevičiene, 1994).